- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai kurie Baltijos jūros šalių uostai jau pradėjo kruizinį sezoną, kiti, kaip Klaipėda, jį pradės po kelių dienų.
Ankstyvas sezonas Kylio uoste
Viena pirmųjų apie naująjį kruizinį sezoną paskelbė Vokietijos Kylio uosto administracija. Pirmasis kruizinis laivas į šį uostą atplaukė balandžio 7 dieną.
Kylio uostas yra vienas iš tų, kurie Baltijos jūros regione sparčiausiai didina kruizinės laivybos srautus.
Anksčiau Kylio uoste kruiziniai laivai plaukdavo tik į miesto centre esančius „Norwegenkay“ ir „Swedenkay“ terminalus. Tačiau prieš kelis metus „Ostuferhafen“ dalyje, kur plaukia keltai ir iš Klaipėdos, iš lengvų konstrukcijų buvo įrengtas laikinas kruizinis terminalas. Dabar „Ostuferhafen“ dalyje jau statomas antras kruizinis terminalas.
Kylio uosto generalinis direktorius Dirkas Klausas teigė, kad vien „Ostuferhafen“ dalyje per metus priimama 70-80 kruizinių laivų. Maždaug tokia pat dalis laivų bus priima Kylio centrinės dalies terminaluose.
Kylio uostas šiemet tikisi priimti apie 2,2 mln. keleivių, kurie atplauks ne tik jūrų keltais, bet ir kruiziniais laivais.
Tikimasi ryškaus šuolio
Bendrai Baltijos jūroje pernai plaukiojo 5 mln. 425 tūkst. kruizinių keleivių, kurie lankėsi 29 uostuose. Tai buvo rekordinis turistų kiekis. Šiemet Baltijos jūros regione tikimasi naujo rekordo - per 5,8 mln. kruizinių turistų.
Didžiausią kiekį keleivių - pernai 868 tūkst. tradiciškai priima Danijos sostinė Kopenhaga. Iš jos prasideda ir daugiausiai kruizinės laivybos reisų į Baltijos jūrą. Šiais metais Kopenhagoje prognozuojamas net 12 proc. kruizinių keleivių augimas.
Pastarąjį dešimtmetį Baltijos jūroje stebima ryški kruizinių laivų didėjimo tendencija. Jei 2008 m. viename kruiziniame laive Baltijos jūroje būdavo vidutiniškai 1340 keleivių, tai 2018 metais jų jau buvo 2017.
Kita tendencija yra tai, kad kasmet į Baltijos jūros regioną savo laivus siunčia vis daugiau naujų laivybos kompanijų. Lemia tai, kad Baltijos jūros regionas yra palyginti ramus, jame egzistuoja labai ryškūs skirtumai tarp Vakarų ir Rytų Europos šalių.
Klaipėda – vienas pigiausių uostų
Klaipėdoje kruizinės laivybos sezonas prasidės balandžio 25 dieną. Tuomet nuo 8 val. lankysis gana didelis 293,8 metrų ilgio kruizinis laivas „MSC Poesia“. Jis per sezoną Klaipėdoje lankysis 4 kartus.
Šiemet į Klaipėdos uostą kruiziniai laivai planuoja užsukti 52 kartus. Paskutinysis „Marco Polo“ atplauks spalio 7 dieną.
Pernai buvo 58 kruiziniai. Jų sumažėjimas šiek tiek stebina, nes bendrai regione kruizinių laivų daugėjo. Klaipėdos uostui būdinga tai, kad jame būna svyravimų. Nes, pavyzdžiui 2020 metais Klaipėdos uoste kruiziniai laivai planuoja lankytis 64 kartus.
Baltijos jūros kruizų organizacija „Cruise Baltic“ savo puslapyje „cruisebaltic.com“ skelbia įvairius duomenis apie Baltijos jūros kruizinius uostus.
Klaipėdoje yra viena mažiausių uosto rinkliavų (0,12 eurocentų už laivo GT), kai, tarkim Taline, ta rinkliava yra 0,48 eurocentai už GT, o Kopenhagoje net 0,52 eurocentai už GT. Panašios kaip Klaipėdoje, uosto rinkliavos yra Travemiundėje (0,118 eurocentų) ir Gdanske (0,12 eurocentų už GT).
Truputį glumina ir tai, kad prie duomenų apie Klaipėdos uosto kruizinę infrastruktūrą nurodyta, kad kruizinių krantinių ilgis 285 metrai, nors jis priima ir 315 metrų ilgio laivus, kaip „Mein Schift 1“, kuris į Klaipėdą atplauks šiemet birželio 12 d. Tame pačiame Taline nurodytos net 4 krantinės, kurios gali priimti laivus iki 340 metrų ilgio.
Keistokai skamba ir toks nurodymas, kad Klaipėdoje prie krantinės turistai negali įsigyti miesto žemėlapio, nėra šviežio vandens tiekimo į laivą, nenurodyta, kad terminalas yra visai šalia senamiesčio. Kaip antrasis kruizinis terminalas nurodyta ir 80 krantinė, nors ji, kai padaugėjo keleivinių laivų, nebenaudojama kruiziniams laivams priimti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LB vadovas sako nepritariantis PVM didinimui ieškant papildomų lėšų gynybai
Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus sako, kad ieškant papildomo gynybos finansavimo šaltinių pirmenybė turėtų būti teikiama mokesčių lengvatų peržiūrai, turto mokesčiams, bet ne pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didi...
-
Seimas po svarstymo pritarė samanės įteisinimui
Seimas nusiteikęs legalizuoti naminukės gamybą kaimo turizmo sodybose. Iki 65 laipsnių stiprumo naminio alkoholio būtų leidžiama pagaminti 100 litrų per metus – 10 kartų mažiau, nei siūlyta anksčiau. ...
-
A. Armonaitė: Vyriausybės siūlomi nežymūs alkoholio kontrolės pakeitimai politikos nekeis
Antradienį Seimui teikiami Vyriausybės siūlomi alkoholio prekybos ir reklamos reguliavimo pakeitimai – minimalūs ir alkoholio kontrolės politikos nekeis, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. ...
-
A. Veryga: siūlymai dėl alkoholio prekybos liberalizavimo yra ciniški
Seimui antradienį svarstant siūlymus legalizuoti prekybą alkoholiu ir jo reklamą, taip pat naminės degtinės gamybą kaimo turizmo sodybose, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad pasiūlymai yra ciniški. ...
-
R. Pocius: VERT reikia daugiau galių tikrinant, ar tiekėjų sutartys teisėtos
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) trūksta galių reguliuoti nepriklausomus elektros tiekėjus, teigia rinkos reguliuotojo vadovas. ...
-
LB kiek pablogino šių metų šalies BVP prognozę – augs 1,6 proc.
Lietuvos bankas (LB) kiek pablogino gruodį skelbtą prognozę – dabar jo analitikai mano, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 1,6 procento. ...
-
Seime skinasi kelią pataisos dėl grynųjų pinigų apvalinimo2
Seimas antradienį po svarstymo pritarė, kad nuo kitų metų vasario būtų apvalinama prekių ir paslaugų krepšelio galutinė suma ir taip pamažu atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. Iki galutinio sprendimo liko vienas balsavimas. ...
-
Opozicija nedalyvaus tariantis dėl lėšų gynybai1
Seimo opozicija nedalyvaus premjerės inicijuotoje diskusijoje ieškant papildomų lėšų gynybai, kol iš teisėsaugos institucijų negaus atsakymų dėl viešųjų pirkimų skaidrumo krašto apsaugos sistemoje. ...
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...