- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Automobilių savininkai Lietuvoje dar ne visuomet žino, kad eksploatuojant transporto priemones susidaro nemažai pavojingųjų atliekų, kurias būtina tinkamai sutvarkyti. Vis tik pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo rinkos lyderio „Žalvaris“ direktorius Mindaugas Jančiauskas teigia, kad situacija šalyje palaipsniui gerėja, o automobilinių atliekų kasmet surenkama ir sutvarkoma vis daugiau. Šiemet iš visų įmonės surinktų atliekų automobilinės atliekos sudarė 55 proc. Iš viso šiemet buvo surinkta 6820 tonų automobilinių atliekų – 8 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
„Žmonės, dar neretai mano, kad pavojingosios atliekos susidaro ir kaupiasi tik įvairiose gamybine veikla užsiimančiose įmonėse, gamyklose ar cechuose, todėl tai yra vien verslo rūpestis. Tuo metu gyventojams neva užtenka tinkamai atsikratyti buitinėmis atliekomis – atskirti stiklines nuo popierinių ar plastmasinių ir išmesti jas tam skirtuose konteineriuose. Vis tik eiliniai piliečiai taip pat sukaupia nemažus kiekius pavojingųjų atliekų, kurias privalo perduoti įmonėms, galinčioms ir turinčioms teisę pasirūpinti jų sutvarkymu. Galime išties pasidžiaugti, kad kalbant apie automobilines atliekas, žmonės vis aktyviau rūpinasi jų likimu“, – sako M. Jančiauskas.
Anot M. Jančiausko, pavojingosiomis automobilinėmis atliekomis dėl juose esančių žmonėms ir aplinkai pakenkti galinčių medžiagų priskiriami akumuliatoriai, tepalų, kuro ir oro filtrai, panaudota alyva, baterijos, elektroninė įranga, amortizatoriai, padangos. Šias atliekas įstatymai draudžia šalinti su kitomis buitinėmis atliekomis ir aiškiai reglamentuoja jų tvarkymą.
„Deja, bet, nepaisant gerėjančios situacijos, turbūt dar kiekvienam yra tekę matyti nemalonių ir netgi šokiruojančių vaizdų, kuomet kokiame nors griovyje ar pamiškėje guli sumestos padangos ar voliojasi numestas akumuliatorius. Viliuosi, kad augant žmonių suvokimui apie tokio pasibaisėtino atsikratymo pavojingosiomis atliekomis galimas pasekmes, tokių atvejų pasitaikys vis rečiau. Juk kalbame, ne apie šiaip kokį numestą popierėlį, kas, žinoma, taip pat yra negerai, bet apie toksiškų, kai kuriais atvejais netgi vėžinius ar kitus sunkius susirgimus sukelti galinčių medžiagų turinčias atliekas“, – pabrėžia įmonės „Žalvaris“ direktorius.
M. Jančiauskas sako, kad daugiausiai šiuo metu iš automobilinių atliekų yra surenkama akumuliatorių, alyvos, padangų ir absorbentų. Pasak „Žalvario“ atstovo šiose atliekose gausu sunkiųjų metalų, rūgščių, kitų kenksmingų cheminių medžiagų, todėl patekusios į aplinką – gruntą, vandens telkinius, atmosferą – jos gali pradėti kelti grėsmę žmonių ir gyvūnų sveikatai, padaryti neatitaisomą žalą gamtai.
„Surinktas automobilines atliekas mes perdirbame ir nukenksminame jose esančias pavojingas medžiagas. Didžioji dalis perdirbtų atliekų virsta žaliava naujoms detalėms gaminti, likusios – panaudojamos šilumos energijai gauti. Taigi tinkamai sutvarkius automobilių atliekas, jos praktiškai šimtu procentų panaudojamos iš naujo“, – sako M. Jančiauskas.
Šiuo metu galiojanti tvarka numato, kad panaudotus filtrus ir amortizatorius gyventojai gali nemokamai priduoti transporto priemonės remontą ar apžiūrą atlikusioje įmonėje. Padangų atliekos gali būti priduodamos jų įsigijimo vietoje, jei jų priduodama ne daugiau nei įsigyta, arba gali būti pristatytos į bet kurią savivaldybės eksploatuojamą tokių atliekų priėmimo vietą.
Baterijų ir akumuliatorių atliekos gali būti nemokamai pristatomos į visas tokių atliekų platinimo vietas, savivaldybių įrengtas didelių gabaritinių atliekų aikšteles. Visais atvejais automobilines atliekas galima priduoti ir tiesiai licencijuotiems tokias atliekas teisę tvarkyti turintiems atliekų tvarkytojams. Savivaldybėse įrengtų stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių sąrašai skelbiami adresu: www.am.lt.
Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, metų pradžioje Lietuvoje buvo daugiau nei 1,5 mln. registruotų transporto priemonių. Skaičiuojama, kad iš viso šalyje per metus surenkama ir sutvarkoma apie 7 tūkst. tonų automobilinių apmokestinamųjų gaminių atliekų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių4
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...