- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Karjeros portalų grupės Cvzona.lt direktoriaus Žilvino Padegimo teigimu, šiuo metu aukso vertę darbo rinkoje turi tie darbuotojai, kurie labai gerai moka dvi kalbas – anglų bei rusų.
„Net ir sumenkus Rusijos vaidmeniui, Lietuvos eksporto žemėlapyje Latvija, Baltarusija, Ukraina išlieka svarbiomis partnerėmis. Tad eksportuojančioje, o neretai ir importuojančioje Lietuvos įmonėje administratorė, vadybininkai, pardavimų specialistai privalo mokėti dvi kalbas. Vyresnio amžiaus žmonės geriau kalba rusiškai, o jaunimas – angliškai. Surasti abiem kalbomis gerai bendraujantį darbuotoją darbdaviams yra kone neįmanoma misija“, – sako Ž. Padegimas.
Anot Cvzona.lt direktoriaus, dabartiniam jaunimui, norint išlaikyti konkurencijos egzaminą, būtina mokytis anglų bei rusų kalbas. Vien tik anglų kalbos žinios darbinantis nėra privalumas, nes tai yra bazinis darbdavio reikalavimas, su kuriuo jau ateinama į darbo rinką. Be to, neužtenka mokyklinės anglų kalbos, kalbos įgūdžius reikia tobulinti kursuose.
„Tėvai klaidingai mano, kad prie kompiuterio nuolat laiką leidžiantis paauglys gerai moka angliškai. Mokėti žaisti kompiuterinį žaidimą ir iš tikrųjų mokėti anglų kalbą – tai dvi skirtingos sąvokos. Kai darbdavys paklausia žmogaus, ar tu moki anglų kalbą, kandidatas atsako, kad moka, bet kai paklausia, ar galėsi bendrauti telefonu, tradicinis atsakymas – telefonu bendrauti yra sunku“, – pasakoja Ž. Padegimas.
Portalai sprogsta nuo skelbimų
Karjeros portalų direktoriaus teigimu, darbo rinka, visus šiuos metus buvusi ir taip karšta, rudenį dar labiau įkaito. Vien per rugsėjį Cvzona.lt portalų lankomumas šoktelėjo 60 procentų. Jei vasarą kas mėnesį karjeros portaluose Cvvilnius.lt, Cvkaunas.lt bei Cvklaipeda.lt kartu sudėjus apsilankydavo 80 tūkst. unikalių vartotojų, tai rugsėjį – net 130 tūkstančių unikalių vartotojų.
„Portalai sprogsta nuo skelbimų, darbdaviai kasdien naudojasi galimybe kelti savo skelbimus į pirmaujančias pozicijas, tai rodo, kaip reikia darbuotojų ir kad jų trūksta“, – sako Cvzona.lt direktorius.
Vyrauja struktūrinis nedarbas
Anot Ž. Padegimo, dažna jaunų žmonių situacija – baigia aukštąsias mokyklas, bet net ir vienos užsienio kalbos gerai nemoka. Jei jie mokėtų angliškai, galėtų įsidarbinti skambučių centruose, kuriuos dėl pigesnės darbo jėgos Lietuvoje steigia užsienio kapitalo įmonės.
„Jei laisvai moki bent vieną kalbą – anglų, vokiečių, rusų, norvegų – bet kokiu atveju gali rasti darbą skambučių centre. Bet daug universitetų absolventų nemoka kalbos, tad ir to darbo negali gauti. Mums tik atrodo, kad dabartinis jaunimas laisvai šneka angliškai“, – teigia Cvzona.lt direktorius.
Baigusieji aukštąjį mokslą tikisi darbuotis biure, bet realiai šiam darbui nėra paruošti, o imtis kad ir neblogai apmokamo paprastesnio darbo – nenori. Pradėję nuo žemesnio laiptelio, jaunuoliai galėtų kaupti patirtį, tačiau negebėjimas pamatyti savo galimybių jiems trukdo.
Rudenį darbai kraustosi „į vidų“
Vasaros sezonui pasibaigus, žmonės ieško darbo „iš lauko – į vidų“. Tai – statybininkai, ledų pardavėjai, kiti paslaugų sektoriaus darbuotojai. Darbo „viduje“ rudenį ieško ir studentai. Kaip teigia Ž. Padegimas, pastarieji darbo ieško „pagal savo kišenę“. Suvažiavę į miestus iš rajonų, jie kelia mažiau reikalavimų darbo sąlygoms, atlygiui, darbo laikui.
„Studentai rasti darbo tikrai gali, nes rinka didžiulė, darbo pasiūlymų labai daug. Dažniausiai jie įsidarbina kasininkais pekybos centruose. Pastarieji yra labai lankstūs ir prisitaikę, pvz., studentus priima darbui šeštadieniais, sekmadieniais bei vakarais nuo 17 iki 22 val. Ir studentams gerai, nes jie iš karto turi pinigų, ir prekybos centrams gerai, nes jų darbuotojai nori leisti laisvalaikį su šeima ir dirbti vakarais bei savaitgaliais vengia“, – sako Cvzona.lt direktorius.
Vis dar „plaukiojantys“ atlyginimai
Anot karjeros portalų grupės Cvzona.lt vadovo, matyti, kad už darbą siūlomų atlyginimų dydis vis dar klydinėja tarp lito ir euro – t.y., jis dar nėra galutinai nusistovėjęs.
„Vienoje įmonėje už panašų darbą atlygis gali skirtis net du kartus. Vienam vadybininkui siūloma 500 eurų, kitam – 1000 eurų į rankas. Pavertus atlyginimą eurais, jis atrodo mažas, tada jį kilsteli, nustato „iš akies“. Taip yra, nes dažnas darbdavys dar prie euro nėra įpratęs“, – sako Ž. Padegimas.
Specialisto nuomone, šį rudenį atlyginimai dar augs. Darbdaviai šiemet siūlo, o darbuotojai prašo didesnės algos. Trijų valandų skrydžio lėktuvu atstumu nuo Lietuvos yra ir Anglija, ir Vokietija, ir Norvegija. Šiose šalyse yra mažas nedarbas, aukštas darbuotojų poreikis. Tai taip pat sudaro savotišką spaudimą kilti atlygiui Lietuvoje.
Programuotojas Lietuvoje dabar uždirba 1500 eurų į rankas, prekybos centro kasininkas – 300, administratorė – 500, vadybininkas – 800 eurų.
Darbas užsienyje – kai labai reikia pinigų
Norintiems išvykti į užsienį užsidirbti pinigų, galimybės šį rudenį, anot Ž. Padegimo, taip pat yra didelės. Lietuviai vertinami kaip darbštūs ir santykinai nebrangūs darbuotojai. Pvz., už senjorų priežiūrą Anglijoje, gyvenant kartu su jais, siūlomas atlygis į rankas yra 400-500 svarų per savaitę. Tai yra iki 3 tūkst. eurų į rankas kas mėnesį. „Net direktoriaudamas Lietuvos įmonėje negausi tiek pinigų, kiek gyvendamas su senu žmogumi Anglijoje“, – sako Cvzona.lt direktorius.
Kur dirbti – Lietuvoje ar užsienyje – žmogaus apsisprendimą įtakoja tik poreikis pinigams: ar labai jų reikia. Tuomet galima rinktis, kur jų užsidirbti. Darbui užsienyje žmonės dažniausiai ryžtasi norėdami įsigyti ar susiremontuoti butą, nusipirkti automobilį.
Darbo užsienyje pasiūlos bei paklausos rinka karjeros portaluose Cvzona.lt yra stabili, didesnio sujudimo šį rudenį čia nėra. Tačiau darbą susirasti užsienyje tikrai galima, norinčiajam galimybių yra labai daug.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse10
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus34
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų4
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...