- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kad pavyktų subalansuoti pastaruoju metu smarkiai augančias išlaidas su pajamomis, beveik kas penktas darbingo amžiaus lietuvis šalia pagrindinio darbo turi ir papildomų veiklų, teigia specialistų paieškos portalas CVMarket.lt.
„Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Lietuvoje 2016 metais vienas dirbantysis vidutiniškai išdirbo 1885 darbo valandas, - sako cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, - EBPO į statistiką įtraukia ne tik dirbtą įprasto darbo laiką, bet ir viršvalandžius bei darbo valandas, praleistas papildomuose darbuose. Palyginimui, Vokietijoje vienam dirbančiajam per metus teko 1363, Danijoje - 1410, Jungtinėje Karalystėje - 1676, o visų EBPO šalių vidurkis sudarė 1763 valandas.“
Akivaizdu, kad toks didelis darbo laiko, tenkančio vienam lietuviui, kiekis susidaro ne tik dėl viršvalandžių, kurių oficiali trukmė dar iki 2017 m. liepą įsigaliojant naujajam Darbo kodeksui buvo gerokai labiau apribota, bet ir dėl dirbamų papildomų darbų. Tiesa, dėl ūgtelėjusios minimalios algos ir pamažėle didinamų atlyginimų poreikis susirinkti reikiamą sumą keliuose darbuose lyg ir turėtų ilgainiui mažėti.
Kaip parodė CVMarket.lt atlikto tyrimo rezultatai, kuriame buvo aiškinamasi, iš kelių pajamų šaltinių pragyvena lietuviai, vieną kitą dešimtį eurų prie savo pagrindinių pajamų prisiduria apie penktadalis visų darbingų Lietuvos gyventojų. Dažniausiai tai daroma papildomai įsidarbinus. Anot tyrimo, daugiau nei 9 proc. dirbančiųjų dar turi antrą, o beveik 2 proc. ir trečią ar net ketvirtą darbą, kuriame gauna pastovų atlyginimą. JAV tokių darbštuolių kiek mažiau - šalies Darbo departamento duomenimis, 2017 m. per kelis darbus valstijose plušo 4,9 proc. visų dirbančių asmenų. Tiesa, pastaruoju metu pastebima augimo tendencija.
Iš kur papildomos pajamos
Likę 8,4 proc. Lietuvos darbingo amžiaus gyventojų papildomų pajamų prasimano kitokiais būdais: 4 proc. aiškina, kad save ir šeimą išlaiko pagrindinį atlyginimą papildydami pašalpomis ar kompensacijomis, kurias gauna už vaikus, šildymą ir pan., 2,3 proc. teigia, kad išgyventi padeda nedidelis nuosavas ar šeimos verslas, kuris dažnai net nėra įregistruotas kaip įmonė. Anot pernai metais „Swedbank“ daryto tyrimo, dažniausi būdai užsidirbti papildomai: siūlyti laisvai samdomo specialisto paslaugas, dirbti su namų ūkiu susijusius darbus, prekiauti sodo ir miško gėrybėmis, konsultuoti, pardavinėti rankdarbius. Beje, plintant dalinimosi ekonomikai, galimybių papildomai užsidirbti tik daugėja. Savo automobilį galima įdarbinti tapus „Uber“ pavėžėtoju, turimą nekilnojamąjį turtą laikinai išnuomoti per „Airbnb“, pajamų gauti per įvairias interneto platformas „įdarbinus“ kitokį turimą retai naudojamą turtą.
Štai apie 2 proc. respondentų teigė, kad pinigų į kišenę prikapsi iš turimo turto nuomos, taip pat iš investicijų į vertybinius popierius ir kt. Beje, prisiduriančių vieną kitą eurą tik retsykiais priskaičiuotume kur kas daugiau nei aukščiau minėti 8,4 proc., kurių papildomi pajamų šaltiniai yra santykinai pastovūs.
„Likę 80,4 proc. apklausos dalyvių teigė, kad šiuo metu jie gyvena iš viename darbe uždirbamų pajamų. Daugiau išsilaikančių iš vieno darbo buvo tarp trisdešimtmečių ir jaunesnių darbuotojų. Užtat prisiduriančių iš pašalpų bei plušančių keliuose darbuose daugiau priskaičiavome tarp vyresnių asmenų“, - teigia CVMarket.lt atstovė.
Vyrų ir moterų prioritetai
Įdomu, kad vyrų ir moterų prioritetai dėl papildomų pajamų pasiskirstė daugmaž panašiai. Tiesa, stipriosios lyties atstovai kiek dažniau nurodė prisiduriantys prie pagrindinio atlyginimo pajamas iš nuomos, investavimo bei nuosavo verslo. Tuo tarpu moterys kiek dažniau minėjo, kad dirba dviejuose ir net trijuose darbuose. JAV keliuose darbuose dažniau triūsia taip pat moterys. Tiesa, už Atlanto didžiausios darbštuolės - 20-24 metų atstovės.
Darbo rinkos ekspertai pastebi, kad papildomi darbai - tai ne tik papildomos pajamos, tačiau ir nauji įgūdžiai, ir naujos galimybės karjerai. Tačiau, iš kitos pusės, dirbantys per kelis darbus mažiau laiko gali skirti šeimai, asmeniniam gyvenimui, stipriau veikiami streso, labiau alina savo sveikatą ir netgi patiria daugiau išlaidų, nes tenka važinėti tarp dviejų ar daugiau darboviečių.
Tyrimas „Iš kelių pajamų šaltinių išgyvena lietuviai“ vykdytas šių metų kovo mėn. Apklausti 1595 respondentai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis2
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu5
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms1
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis5
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti14
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...