- Rūta Grigolytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl Vyriausybės įgyvendinamų struktūrinių reformų bus sukurta arba išsaugota 26 tūkst. darbo vietų, 2019-2030 metais reformos lems vidutiniškai 0,3 proc. punkto didesnį metinį augimą, teigia reformų poveikio ekonomikai analizę atlikę specialistai.
Viešoji įstaiga „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP) atliko Vyriausybės įgyvendinamų struktūrinių reformų poveikio ekonominės analizę Finansų ministerijos užsakymu.
Tyrime analizuotas reformų atitikimas tarptautinių organizacijų rekomendacijoms, ilgalaikis reformų poveikis investicijoms, darbo vietų kūrimui, atlyginimų ir BVP augimui per artimiausią dešimtmetį.
ESTEP direktorius, tyrimo grupės vadovas Klaudijus Maniokas sakė, kad ne viską galima įvertinti tik skaičiais, kai kurie rodikliai yra vien kokybiniai.
Analizės išvadose teigiama, kad įgyvendinamo struktūrinių reformų paketo priemonės atitinka tarptautinių institucijų (Europos Komisijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Tarptautinio valiutos fondo) pateiktas rekomendacijas Lietuvai. Reformų paketu įgyvendinta arba bent iš dalies įgyvendinta 14 iš 18 Lietuvai pateiktų rekomendacijų.
Tyrime prognozuojama, kad vykdomų reformų didžiausias santykinis efektas bendrajam vidaus produktui (BVP) bus pasiektas maždaug 2025-2027 metais, kai reformos lems apie 2 proc. didesnį BVP arba daugiau nei 1,2 mlrd. eurų didesnį BVP, lyginant su scenarijumi, jei nagrinėjamos reformos nebūtų vykdomos. 2019-2030 metais reformos lems vidutiniškai 0,3 proc. punkto didesnį metinį augimą.
Dėl vykdomų reformų, pasak tyrimo autorių, iki 2025 metų bus naujai sukurta ir išsaugota beveik 26 tūkst. darbo vietų, o tai lems iki 1,6 proc. punkto mažesnį nedarbo lygį.
Nepaisant to, kad struktūrinių reformų įgyvendinimas reikalauja didelių investicijų, prognozuojama, kad dėl vykdomų reformų iki 2030 m. Vyriausybės išlaidos bus 300 mln. eurų - 3 proc. - didesnės. Vertinant atskiras reformas, didžiausią teigiamą įtaką Vyriausybės vartojimui daro šešėlio mažinimo, sveikatos ir švietimo reformos.
Tyrimo autorių teigimu, vertinant atskiras reformas, didžiausią teigiamą efektą privačiam vartojimui daro mokesčių reforma per namų ūkių pajamų impulsus ir sveikatos bei švietimo reformos - per dirbančiųjų skaičių ir padidėjusias pajamas.
Ilgalaikiai švietimo, pensijų, inovacijų reformų poveikiai nebuvo įvertinti visa apimtimi dėl įvairių naudojamo modelio apribojimų. Tačiau tyrimo išvadose rašoma, kad tikėtina, jog dėl bendrojo ugdymo kokybės gerinimo ilguoju laikotarpiu Lietuvos BVP papildomai padidės 2,8 proc. Pensijų reforma, tikimasi, padarys didelę įtaką po 25 metų, nes į Lietuvą pradės grįžti pensijų fonduose dėl numatyto įtraukimo metodo sukaupti pinigai, dėl to esą ženkliai padidės būsimų pensininkų pajamos ir tai teigiamai veiks BVP.
Pagerinus inovacijų politikos formavimą ir įgyvendinimą, manoma, padidės Lietuvos įmonių registruotų patentų skaičius.
Taip pat, anot tyrimo, struktūrinių reformų įgyvendinimas turės teigiamą poveikį 2014-2020 m. ES fondų investicinių veiksmų programos įgyvendinimui ir lems efektyvesnį ES lėšų investavimą.
Dėl su darbo santykiais susijusios mokestinės naštos sumažėjimo bus pritraukiama daugiau tiesioginių užsienio investicijų, prognozuojama tyrimo išvadose. Vidutinė mokestinė našta Lietuvoje 2019-2021 m. laikotarpiu iš viso sumažės 6,26 proc. punkto, dėl to 2019-2025 m. tiesioginės užsienio investicijos turėtų padidėti apie 1274,20 mln. eurų.
Įgyvendinus sveikatos apsaugos reformą dėl tikėtinos sveiko gyvenimo trukmės padidėjimo 10 mėnesių, studijos vertinimu, asmenys galės daugiau dirbti arba ilgiau išlikti darbo rinkoje, todėl santykinis užimtųjų skaičius padidės apie 10 tūkst. Visa apimti efektas bus pasiektas 2025 m. Dėl ilgalaikės slaugos paslaugų sistemos išplėtojimo užimtųjų skaičius padidės 8,3 tūkst. Visa apimti efektas bus pasiektas 2021 m. Dėl išgelbėtų gyvybių, mirtingumo sumažėjimo nuo infarkto, insulto ir t.t. darbo jėga padidės apie 513 žmonių per metus.
Šešėlinės ekonomikos tyrėjas, austrų profesorius Friedrichas Schneideris tyrimo pristatyme sakė, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje šiemet sudaro 15-23 proc. BVP, priklausomai nuo skaičiavimo metodo. Per 2018 m. šešėlinė ekonomika sumažėjo beveik 1 proc. punktu.
Planuojama, kad dėl Vyriausybės vykdomų kovos su šešėliu priemonių valdžios sektoriaus pajamos 2019 m. padidės 200 mln. eurų, o per 2019-2021 m. padidės 520 mln. eurų. Dėl galimybės susigrąžinti dalį GPM sumokėto būsto remonto, autoremonto ir vaikų auklių paslaugoms šiose ekonominėse veiklose užimtųjų skaičius padidės 650 žmonių, o visa apimtimi efektas bus pasiektas 2025 metais.
„Vyriausybės įgyvendinamos naujosios šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonės yra novatoriškos ir skatinančios veikti skaidriai, o šalies gyventojai pajaus to naudą. Vyriausybė optimaliai subalansuoja mokesčių neišvengiamumo ir paskatų skaidrinti veiklą aspektus. Vienkartinė galimybė susimokėti „pamirštus“ mokesčius be baudų ir delspinigių, suderinta su piliečius motyvuosiančiomis mokestinėmis lengvatomis pirkti paslaugas legaliai, yra veiksmingas kompleksas, kurį visą labai rekomenduoju įgyvendinti“, - teigia F. Schneideris.
Vyriausybė yra pradėjusi įgyvendinti šešių struktūrinių reformų paketą mokesčių, pensijų, šešėlinės ekonomikos, švietimo, sveikatos apsaugos ir inovacijų srityse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių3
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais2
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
VSD pranešėjo istoriją tyrusi laikinoji komisija Seimui planuoja pateikti išvadas
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusi laikinoji komisija ketvirtadienį Seimui planuoja pristatyti savo išvadas. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...
-
D. Kreivys: 2030-asiais elektra turėtų kainuoti 55–65 eurus už MWh9
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais elektros kainos Lietuvoje turėtų svyruoti apie 55–65 eurus už megavatvalandę (MWh). ...
-
Seimo komitetas gesina idėją elektronines cigaretes pirkti tik vaistinėse ir su receptu1
Parlamentinis Sveikatos reikalų komitetas siūlo Seimui atmesti iniciatyvą elektroninėmis cigaretėmis prekiauti tik vaistinėse ir tik gavus gydytojo receptą. ...
-
Valstybės kontrolė: didesnės GPM įplaukos galėtų kompensuoti mažesnes pajamas iš pelno mokesčio1
Galimas mažesnes biudžeto pajamas iš pelno ir pridėtinės vertės (PVM) mokesčių šiemet galėtų kompensuoti didesnės įplaukos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM), teigia Valstybės kontrolė (VK). ...