Quantcast

Atliko reformų vertinimą: bus sukurta ir išsaugota beveik 26 tūkst. darbo vietų

Dėl Vyriausybės įgyvendinamų struktūrinių reformų bus sukurta arba išsaugota 26 tūkst. darbo vietų, 2019-2030 metais reformos lems vidutiniškai 0,3 proc. punkto didesnį metinį augimą, teigia reformų poveikio ekonomikai analizę atlikę specialistai.

Viešoji įstaiga „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP) atliko Vyriausybės įgyvendinamų struktūrinių reformų poveikio ekonominės analizę Finansų ministerijos užsakymu.

Tyrime analizuotas reformų atitikimas tarptautinių organizacijų rekomendacijoms, ilgalaikis reformų poveikis investicijoms, darbo vietų kūrimui, atlyginimų ir BVP augimui per artimiausią dešimtmetį.

ESTEP direktorius, tyrimo grupės vadovas Klaudijus Maniokas sakė, kad ne viską galima įvertinti tik skaičiais, kai kurie rodikliai yra vien kokybiniai.

Analizės išvadose teigiama, kad įgyvendinamo struktūrinių reformų paketo priemonės atitinka tarptautinių institucijų (Europos Komisijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Tarptautinio valiutos fondo) pateiktas rekomendacijas Lietuvai. Reformų paketu įgyvendinta arba bent iš dalies įgyvendinta 14 iš 18 Lietuvai pateiktų rekomendacijų.

Tyrime prognozuojama, kad vykdomų reformų didžiausias santykinis efektas bendrajam vidaus produktui (BVP) bus pasiektas maždaug 2025-2027 metais, kai reformos lems apie 2 proc. didesnį BVP arba daugiau nei 1,2 mlrd. eurų didesnį BVP, lyginant su scenarijumi, jei nagrinėjamos reformos nebūtų vykdomos. 2019-2030 metais reformos lems vidutiniškai 0,3 proc. punkto didesnį metinį augimą.

Dėl vykdomų reformų, pasak tyrimo autorių, iki 2025 metų bus naujai sukurta ir išsaugota beveik 26 tūkst. darbo vietų, o tai lems iki 1,6 proc. punkto mažesnį nedarbo lygį.

Nepaisant to, kad struktūrinių reformų įgyvendinimas reikalauja didelių investicijų, prognozuojama, kad dėl vykdomų reformų iki 2030 m. Vyriausybės išlaidos bus 300 mln. eurų - 3 proc. - didesnės. Vertinant atskiras reformas, didžiausią teigiamą įtaką Vyriausybės vartojimui daro šešėlio mažinimo, sveikatos ir švietimo reformos.

Tyrimo autorių teigimu, vertinant atskiras reformas, didžiausią teigiamą efektą privačiam vartojimui daro mokesčių reforma per namų ūkių pajamų impulsus ir sveikatos bei švietimo reformos - per dirbančiųjų skaičių ir padidėjusias pajamas.

Ilgalaikiai švietimo, pensijų, inovacijų reformų poveikiai nebuvo įvertinti visa apimtimi dėl įvairių naudojamo modelio apribojimų. Tačiau tyrimo išvadose rašoma, kad tikėtina, jog dėl bendrojo ugdymo kokybės gerinimo ilguoju laikotarpiu Lietuvos BVP papildomai padidės 2,8 proc. Pensijų reforma, tikimasi, padarys didelę įtaką po 25 metų, nes į Lietuvą pradės grįžti pensijų fonduose dėl numatyto įtraukimo metodo sukaupti pinigai, dėl to esą ženkliai padidės būsimų pensininkų pajamos ir tai teigiamai veiks BVP.

Pagerinus inovacijų politikos formavimą ir įgyvendinimą, manoma, padidės Lietuvos įmonių registruotų patentų skaičius.

Taip pat, anot tyrimo, struktūrinių reformų įgyvendinimas turės teigiamą poveikį 2014-2020 m. ES fondų investicinių veiksmų programos įgyvendinimui ir lems efektyvesnį ES lėšų investavimą.

Dėl su darbo santykiais susijusios mokestinės naštos sumažėjimo bus pritraukiama daugiau tiesioginių užsienio investicijų, prognozuojama tyrimo išvadose. Vidutinė mokestinė našta Lietuvoje 2019-2021 m. laikotarpiu iš viso sumažės 6,26 proc. punkto, dėl to 2019-2025 m. tiesioginės užsienio investicijos turėtų padidėti apie 1274,20 mln. eurų.

Įgyvendinus sveikatos apsaugos reformą dėl tikėtinos sveiko gyvenimo trukmės padidėjimo 10 mėnesių, studijos vertinimu, asmenys galės daugiau dirbti arba ilgiau išlikti darbo rinkoje, todėl santykinis užimtųjų skaičius padidės apie 10 tūkst. Visa apimti efektas bus pasiektas 2025 m. Dėl ilgalaikės slaugos paslaugų sistemos išplėtojimo užimtųjų skaičius padidės 8,3 tūkst. Visa apimti efektas bus pasiektas 2021 m. Dėl išgelbėtų gyvybių, mirtingumo sumažėjimo nuo infarkto, insulto ir t.t. darbo jėga padidės apie 513 žmonių per metus.

Šešėlinės ekonomikos tyrėjas, austrų profesorius Friedrichas Schneideris tyrimo pristatyme sakė, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje šiemet sudaro 15-23 proc. BVP, priklausomai nuo skaičiavimo metodo. Per 2018 m. šešėlinė ekonomika sumažėjo beveik 1 proc. punktu.

Planuojama, kad dėl Vyriausybės vykdomų kovos su šešėliu priemonių valdžios sektoriaus pajamos 2019 m. padidės 200 mln. eurų, o per 2019-2021 m. padidės 520 mln. eurų. Dėl galimybės susigrąžinti dalį GPM sumokėto būsto remonto, autoremonto ir vaikų auklių paslaugoms šiose ekonominėse veiklose užimtųjų skaičius padidės 650 žmonių, o visa apimtimi efektas bus pasiektas 2025 metais.

„Vyriausybės įgyvendinamos naujosios šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonės yra novatoriškos ir skatinančios veikti skaidriai, o šalies gyventojai pajaus to naudą. Vyriausybė optimaliai subalansuoja mokesčių neišvengiamumo ir paskatų skaidrinti veiklą aspektus. Vienkartinė galimybė susimokėti „pamirštus“ mokesčius be baudų ir delspinigių, suderinta su piliečius motyvuosiančiomis mokestinėmis lengvatomis pirkti paslaugas legaliai, yra veiksmingas kompleksas, kurį visą labai rekomenduoju įgyvendinti“, - teigia F. Schneideris.

Vyriausybė yra pradėjusi įgyvendinti šešių struktūrinių reformų paketą mokesčių, pensijų, šešėlinės ekonomikos, švietimo, sveikatos apsaugos ir inovacijų srityse.



NAUJAUSI KOMENTARAI

džiaugiuosi VYRIAUSYBĖS darbu,

džiaugiuosi VYRIAUSYBĖS  darbu, portretas
ŠAUNUOLIAI ! ryžto ir sėkmės nesustoti gerame KELYJE.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių