- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Konkrečių sprendimų dėl atliekų deginimo jėgainių Lietuvoje nėra, o patys projektai kelia grėsmių ir abejonių, teigia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Pasak jo, Lietuvoje yra daug investuota į gamyklas, kurios rūšiuoja atliekas, tačiau jos nedirba visu pajėgumu.
„Kai šnekam apie šiukšlių deginimą, vėlgi klausimas - ką mes deginsime, kai turime resursus, didesnius negu reikia šiukšlių atrinkimui“, - ketvirtadienį „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ sakė R. Karbauskis.
Jo teigimu, šiuo metu politikai dėl Vilniuje ir Kaune „Lietuvos energijos“ įgyvendinamų projektų kelia klausimus, specialistai atlieka skaičiavimus, vyksta diskusijos, todėl sprendimų dar nėra.
„Jeigu kalbėti apie politinę valią, tai Valstiečių ir žaliųjų sąjungai kyla labai rimtų abejonių, ar tie sprendimai dėl šiukšlių deginimo būtų teisingi ir ar jie iš tikrųjų nepakenktų žmonėms“, - sakė R. Karbauskis.
Jeigu kalbėti apie politinę valią, tai Valstiečių ir žaliųjų sąjungai kyla labai rimtų abejonių, ar tie sprendimai dėl šiukšlių deginimo būtų teisingi ir ar jie iš tikrųjų nepakenktų žmonėms.
Kaip pavyzdį jis nurodė Vilniaus atliekų deginimo jėgainės statybų vietą. Politikui abejonių kelia, ar prie Gariūnų statoma jėgainė dėl vyraujančių vakarų vėjų nekenks gyventojams.
Lietuvoje šiuo metu veikia tik viena atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje. „Lietuvos energija“ Vilniuje ir Kaune stato dar dvi, kurių bendra vertė - daugiau nei 500 mln. eurų. Visos trys Lietuvoje veiksiančios deginimo jėgainės per metus galės sudeginti 615 tūkst. tonų atliekų.
Įvertinę prieštaringą informaciją dėl šalyje susidarančių deginti tinkamų atliekų kiekių, abejonių dėl projektų yra pareiškę Seimo Energetikos komisijos ir Aplinkos apsaugos komiteto nariai.
Savo skaičiavimus yra pateikę ir Kauno technologijos universiteto mokslininkai. Pasak jų, 2030 metais bendras deginimui tinkamų atliekų kiekis šalyje sieks iki 433,8 tūkst. tonų, todėl jėgainės pritrūks daugiau nei 180 tūkst. tonų atliekų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...