- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bendras valstybės ir savivaldybių biudžetas kitąmet išliks deficitinis, o didesnio finansavimo tikėtis gali tik krašto apsauga. Perteklinio biudžeto nesitikima ir 2017-2018 metais.
Tai numatyta Vyriausybės trečiadienį patvirtintame 2016–2018 metų preliminarių valstybės ir savivaldybių biudžetų konsoliduotų pagrindinių rodiklių projekte. Pagal šiuos rodiklius paprastai rengiamas kitų metų biudžetas.
„Prieš konkrečiai planuodami 2016 metų biudžetą, mes turime numatyti 2016-2018 metų pajamų ir išlaidų rėmus, taip pat pagrindinius principus, pagal kuriuos Finansų ministerija pateiks maksimalius asignavimų limitus jų valdytojams“, - Vyriausybės posėdyje sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.
Anot jo, planuojamos kitų metų išlaidos turėtų išlikti panašios į šių metų, o vienkartinėms priemonėms ir netęstinoms programos šiemet numatytas išlaidas reikės perskirstyti, atsižvelgiant į 2016 metų prioritetus.
„Išimtis padaryta vienintelei asignavimų valdytojai - Krašto apsaugos ministerijai, kurios finansavimas yra organizuojamas pagal parlamentinių partijų susitarimą“, - tvirtino R.Šadžius.
Pagrindinės Lietuvos politinės partijos yra įsipareigojusios finansavimą krašto apsaugai iki 2020-ųjų padidinti iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto - NATO šalių sutarto rodiklio (šiemet - 1,11 proc.). Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje balandį buvo siūloma kitų metų gynybos biudžetą didinti 150 mln. eurų.
Numatoma, kad bendros biudžeto pajamos kartu su Europos Sąjungos (ES) ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis 2016 metais bus 9,201 mlrd. eurų, arba 0,7 proc. mažiau nei 2015 metų planas, o be ES ir kitos paramos lėšų - 7,111 mlrd. eurų, arba 2,4 proc. daugiau.
Planuojamos preliminarios kitų metų išlaidos siekia 9,707 mlrd. eurų ir yra 506 mln. eurų (5,5 proc.) didesnės nei pajamos.
Prognozuojama, kad 2017 metais pajamos padidės 6,8 proc. iki 9,822 mlrd. eurų, iš kurių 2,32 mlrd. eurų sudarys ES ir kitos paramos lėšos (11 proc. daugiau nei 2016 metais). 2018 metais planuojama surinkti 10,623 mlrd. eurų (8,1 proc. daugiau nei 2017 metais) pajamų, iš kurių 2,623 mlrd. eurų - ES parama (13 proc. daugiau).
Išlaidos 2017 metais turėtų siekti 10,146 mlrd. eurų, o 2018-aisiais - 10,681 mlrd. eurų, deficitas sieks atitinkamai 323,9 mln. ir 58,3 mln. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus14
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...