Žmogui vis sunkiau susivokti maisto produktų rinkoje, kur spekuliuojama "sveiko maisto" sąvokomis. Ekologiškumas gali būti siejamas su gamtos tausojimu, bet ne tiesioginiu sveikatinančiu poveikiu žmogaus organizmui.

Pagal teisės aktus

Jei manote, kad ekologiška mėsa yra ta, kurią perkate turguje, kuri yra užauginta ūkininko ar kaime, be druskos ir kitų maisto priedų – klystate. Tai mitas, o ne ekologiškos mėsos apibūdinimas.

"Dažnas pasakytų: nejaugi turguje parduodama ar pas močiutę kaime užaugintų ir paskerstų vištų mėsa nėra ekologiška?! Ne, nes pirmiausia reikėtų sužinoti, kas yra ekologiška mėsa", – teigia viešosios įstaigos "Tikra mityba" direktorė Danguolė Gasparavičienė.

Sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė aiškina, kad ekologiška mėsa – tai pagal ES ir nacionalinius teisės aktus pagamintas produktas. Visus jo technologinius etapus turi kontroliuoti nepriklausoma sistema ir, gavus ne tik užaugintų, pavyzdžiui, mėsinių viščiukų, bet ir jų skerdenos sertifikatą, galima vadinti vištieną ekologiška.

"Kontroliuojamas ne tik gyvūnų ar paukščių įsigyjimas ir auginimas, šėrimas ar lesinimas, skerdimas, išpjaustymas, bet ir šviežios mėsos visas kelias iki galutinio vartotojo", – aiškina R.Bogušienė.

Ekologiškos vištienos nėra

Ekologišką supakuotą mėsą galima atpažinti pagal ant pakuotės nurodytus ženklus. Jei parduodama nesupakuota šviežia mėsa, tuomet turi būti galiojantis sertifikatas.

"Lietuvoje 2014 m. sertifikavome gyvūnus 926 ūkiuose, iš kurių –19 872 galvijų prieauglis, 256 kiaulės, 6 170 paukščių ir kitos gyvūnų rūšys", – statistinius duomenis pateikia viešosios įstaigos "Ekoagros" kokybės vadovas Tomas Demikis.

Tačiau Lietuvoje yra tik septyni sertifikuoti šviežios ekologiškos jautienos gamintojai, iš kurių tik vienas išpjausto ir ekologišką kiaulieną, gamina rūkytus kiaulienos ir jautienos gaminius. Vadinasi, Lietuvoje parduodamos sertifikuotos ekologiškos vištienos ir jos gaminių nėra, nors interneto erdvėje ir turguje randama informacijos, kad parduodama vištiena – ekologiška.

Galima manyti, kad tai dėl gyvūnų eksporto, ir gyvūnai, užauginti pagal ekologinei gamybai keliamus reikalavimus, išvežami iš Lietuvos. Tai technologinių operacijų – skerdimo ir išpjaustymo – nesertifikavimas ir dėl to negalima vadinti gautos šviežios mėsos ekologiška, nors gyvūnai ir užauginti pagal ekologinei gamybai keliamus reikalavimus.

Antibiotikų skirti galima

"Mes gaminame ekologišką šviežią jautieną, tačiau Lietuvoje parduodame tik vienam klientui. Kiekiai iš tiesų labai nedideli. Taip yra dėl to, kad mėsa yra brangesnė. Didesni kiekiai ekologiškos jautienos yra eksportuojami į kitas ES šalis", – pasakoja bendrovės "Agaras" komercijos direktorė Daina Butėnė.

Gyvūnai turi būti auginami laikantis aukštų jų gerovės reikalavimų, šeriami ekologiškai išaugintais pašarais ir veisiami ekologiniame ūkyje", – pabrėžia T.Demikis.

Naudojami pašarai neturi būti genetiškai modifikuoti, negali būti naudojami augimą skatinantys priedai. Gyvūnams gydyti galima skirti antibiotikų ar kitų susintetintų veterinarinių vaistų, kai būtina apsaugoti nuo skausmo ir kančių, o skerdimas gali būti vykdomas po nustatytų dienų skaičiaus.