- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo 2017 metų spalio Seime svarstomas siūlymas liberalizuoti įmonių pavadinimų rašymą pamažu skinasi kelią.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kuris ir teiks pagrindinę išvadą, nariai skirtingai vertina norą leisti bendrovių pavadinimus rašyti ne tik lietuvių, bet ir užsienio kalba, tik lotyniškais rašmenimis.
Verslininkai norėtų, kad būtų leista registruoti įmones nelietuviškais pavadinimais, nes didelė dalis verslo jau seniai „išaugo vietos marškinėlius“ ir veikia globalioje rinkoje. Tuo metu lietuvių kalbos sergėtojai tikina, kad tai sukeltų didelę grėsmę valstybinei kalbai.
Komitete – daugiau liberalesnės tvarkos šalininkų
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė BNS tikino nesanti palengvinimų šalininkė, nes neabejoja kalbos sergėtojų motyvais. Ji netiki, kad siekdamos nelietuviško pavadinimo, įmonės registruojamos kaimyninėje Latvijoje.
„Verslui yra daug daugiau trukdžių negu pavadinimai“, – mano ji.
Konservatorius Stasys Šedbaras irgi abejoja, ar pakeitimai būtini.
Verslui yra daug daugiau trukdžių negu pavadinimai.
„Dabartinė tvarka leidžia labai daug ką pasirinkti, nematau problemų, kad ją reikėtų keisti. Ar dėl to padaugės investicijų, labai abejoju“, – BNS tvirtino parlamentaras.
„Reikia suvokti gyvenimo realijas ir verslą, kuris nori dirbti platesnėje rinkoje. Jeigu lietuviškas pavadinimas mums yra gražu, tarptautinėje erdvėje sunkiai suvokiamas, sunkiai identifikuoti ir reklamos tikslais įmonės susiduria su jų žinomumo problema“, – BNS teigė valdantiesiems priklausančių socialdarbiečių atstovė Irena Šiaulienė.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas pasisako už įmonių pavadinimų supaprastinimą: „Įtakos pačiai kalbai nėra. Šiandien irgi matome daug nelietuviškų pavadinimų. Koks skirtumas – lotyniški, angliški, vokiški ar dar kažkaip jie bus?“.
Liberalas Vitalijus Gailius BNS sakė manantis, kad jeigu pataisos neprieštarauja Konstitucijai, padeda kurti darbo vietas, reikia jas palaikyti. Parlamentaras įsitikinęs, kad įmonių pavadinimų sudarymo liberalizavimas palengvins verslo sąlygas, ko ir tikisi pataisų iniciatorė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Kalbos komisija: netikslinga keisti tvarką
Valstybinė lietuvių kalbos komisija mano, kad nereikėtų keisti dabartinės tvarkos: „Lietuvių kalboje pakanka išteklių tokiems pavadinimams sudaryti: galimi ne tik lietuviški, bet ir lietuvių kalboje vartojami tarptautiniai žodžiai, įvairūs dūriniai ir junginiai, dirbtiniai žodžiai, sudaryti su skirtingomis darybos priemonėmis: priešdėliais, priesagomis, galūnėmis“.
Komisijos teigimu, pakeitus įmonių pavadinimų sudarymo tvarką, įsivyrautų nelygybė.
„Lietuviški pavadinimai turi atitikti lietuvių kalbos normas ir Kalbos komisijos nutarimų nuostatas, o pavadinimams užsienio kalba nebūtų taikomi jokie kalbiniai reikalavimai. Tai neabejotinai mažintų motyvaciją vartoti lietuvių kalbą (įmonių pavadinimuose – BNS)“, – teigiama komisijos išvadoje.
Nelietuviškas pavadinimas – po sudėtingų procedūrų
Anot SBA grupės, eksportuojančios apie 90 proc. produkcijos, Teisės skyriaus vadovės Rasos Liaučiuvienės, įregistruoti nelietuvišką pavadinimą įmanoma, tačiau sudėtingos procedūros reikalauja papildomų laiko ir finansinių išteklių.
Veiklą pradedančiam jaunam verslui nelietuviško pavadinimo registravimas yra nelengvas iššūkis.
„Veiklą pradedančiam jaunam verslui nelietuviško pavadinimo registravimas yra nelengvas iššūkis“, – BNS sakė ji.
„Veikdami globalioje rinkoje iš savo patirties galime pasakyti, kad lietuviški bendrovių pavadinimai užsienyje sunkiai skaitomi, ištariami ir suprantami, o tai mažina įmonės įsimintinumą ir atpažįstamumą. Ypač tai aktualu, kai prekės ženklas orientuotas į užsienio rinkas“, – nurodė R. Liaučiuvienė.
Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus piktinasi siūlymais, kaip apeiti draudimus: „Priešininkai šio pakeitimo siūlo: apgaukite kaip nors sistemą ir pasidarysite tai, ką reikia – nuvažiuokit į Latviją, užsiregistruokite ir Lietuvoje darykite užsienio įmonės atstovybę. O mes norime, kad būtų legalu“.
Jis apgailestavo, kad prekių ženklų pavadinimuose gali būti nelietuviški žodžiai, o įmonių – ne. Be to, V. Sutkus abejoja, ar leidus pavadinimus rašyti kitomis kalbomis, įmonės puls juos keisti.
Tuo metu Lietuvių kalbos komisijos atstovė Aurelija Dvylytė mano, kad supaprastinus taisykles, gali labai padaugėti nelietuviškų pavadinimų bei žmonių iš provincijos skundų.
„Pasiruoštume atlaikyti tam tikrą emocinę bangą. (...) Gal kartos turi pasikeisti... Nes yra tam tikra karta, kuri nori savo valstybės ženklus viešiau matyti, ją truputėlį skaudina tai, kai išeini į miestą ir daugelio dalykų nesupranti“, – BNS kalbėjo A. Dvylytė.
Pasak jos, komisija kiekvieną mėnesį iš Registrų cento gauna prašymus įvertinti maždaug 1,5 tūkst. įmonių pavadinimų, iš kurių apie 10–12 proc. yra „su nelietuviškumais“ – komisija juos siūlo keisti.
Išimtys – užsienio įmonėms
Šiuo metu įmonių pavadinimai turi būti sudaromi tik lietuvių kalba, tačiau užsienio kapitalo įmonėms leidžiama tai daryti ir kita kalba. Išimtis taikoma ir bendrovėms, įrodančioms, kad turi glaudžius ryšius su partneriais užsienyje ir ten prekiauja ar tiekia produkciją.
Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pataisas dėl liberalesnės įmonių pavadinimo kūrimo tvarkos siūlo atmesti.
Įmonių pavadinimuose naudoti tik lotyniškas raides Seimui siūlyta prieš kelerius metus, tačiau tuomet parlamentarai idėją atmetė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse7
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus33
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų4
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...