Prioritetą teikia gaisro rizikai

„Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, net 65 proc. Lietuvos bendrovių baiminasi gaisro, 55 proc. – vagysčių, o 29 proc. – gamtos stichijų žalos.

BTA turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė atkreipia dėmesį, jog tokie rizikų prioritetai – visiškai suprantami ir adekvatūs.

„Vien šį pavasarį kaip niekad daug padegtų pievų: kenčia ne tik niokojama gamta, laukiniai gyvūnai, bet ir kyla grėsmė įmonių turtui. Deginant žolę nukenčia žemdirbyste užsiimančių įmonių pasėliai, gyvuliai, taip pat ir su žemės ūkiu jokių tiesioginių sąsajų neturinčių bendrovių turtas, toks kaip saulės kolektoriai“, – pastebi D. Strazdienė

Skaičiuojama, kad šiemet pirmąjį ketvirtį Lietuvoje pievų padegimų padaugėjo net 10 proc. – iš viso užfiksuoti 532 atvejai. Nepaisant to, kad žmonės prašomi tokiu būdu nenaikinti senos žolės, panašu, kad kol kas raginimai atsimuša tarsi žirniai į sieną.

„Lietuvos įmonių gaisrų istorijoje yra buvę visko: degė žaliavos, produkcija, kartais – ištisi cechai. Ir, nors apklausos duomenys rodo, kad įmonės gaisro riziką vertina labai rimtai, visgi pastebime, kad savo veikloje jos dažniau taiko minimalius, o ne maksimalius saugos standartus. Juk svarbu ne tik turėti įsidiegus apsaugos sistemas, bet ir tinkamai jas prižiūrėti, eksploatuoti ir atnaujinti“, – sako specialistė.

Svarbu apsaugoti visas patalpas

D. Strazdienės teigimu, veiklai plečiantis, keičiantis jos pobūdžiui taip pat būtina galvoti, kad apsauga turi būti atitinkama, nes tai, kas tinka vienam cechui, tikrai neapsaugos didžiulės gamyklos. „Dar vienas svarbus gaisrų prevencijos aspektas – elementari  tvarka gamyklose, fabrikuose ar sandėliuose. Faktas, kad ten, kur patalpos bei įrengimai tinkamai prižiūrimi ir tvarkomi, gaisro rizika ženkliai sumažėja“, – dėsto ji.

Ugnis neatsiejama ir nuo gamtos stichijų, kurios pastaraisiais metais Lietuvą užklumpa šiltuoju metų laiku bei kelia nerimą kas trečiai Lietuvos įmonei.

„Dėl klimato kaitos ekstremalėjančios gamtos stichijos kelia vis didesnį galvos skausmą verslininkams. Be to, vis dažniau ne tik stiprus vėjas, audros ar žaibo iškrovos tampa nuostolių priežastimi. Pernai teko įsitikinti, kokia stipri vandens, kuris negailėdamas sėmė šalies miestus, griaunamoji jėga. Tuomet nuostoliai bendrovėms buvo skaičiuojami tūkstančiais eurų,“ – primena  D. Strazdienė.

Bijo ir vagysčių

Vagystės, kaip ir ugnis, yra klasikinė įmonių verslo rizika, o jų baiminasi kas antra Lietuvos bendrovė. Draudimo ekspertai atkreipia dėmesį, kad vertingą turtą efektyviausiai apsaugo patikimos signalizacijos sistemos, verta pagalvoti apie greitai reaguoti galinčias saugos tarnybas.

Investuojant į saugos sistemas verta atsižvelgti ir į montuojamas mechanines apsaugos priemones:  patikimas spynas, grotas, tinkamas duris. Tarkime, jei apsaugos tarnyba įsipareigoja atvykti per 10 minučių, mechaninės apsaugos priemonės idealiu atveju tiek laiko ir turi sulaikyti vagišius. Jos neapsaugos nuo gerai suplanuotos žaibiškos vagystės, kuri vidutinškai užtrunka vos 2,5–4 minutes, bet tikrai atgrasys menkiau pasiruošusius ilgapirščius, ieškančius lengvo grobio.

„Žaibiškų vagysčių labiau turi baimintis tos įmonės, kurios turi brangaus ir lengvai realizuojamo turto, pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų, juvelyrikos dirbinių ar laikrodžių. Labai svarbu ne darbo metu išimti iš vitrinų tokias prekes ir jas laikyti seife, o darbo metu darbuotojai turi turėti specialius pagalbos pultelius“, – sako specialistė.

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią apklausą atliko šių metų kovo 5–22 d., joje dalyvavo 309 Lietuvos įmonės.