Bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas teigia, kad Lietuvos gyventojų ir verslo atstovų apklausos rezultatai atspindi šių dienų ekonomikos realybę.

„Lietuvoje finansinis raštingumas auga, apie nuosavo verslo pradžią galvojantys žmonės įvertina ne tik savo norus, bet ir galimas rizikas, todėl tiek santūrius, tiek optimistinius lūkesčius laikyčiau pagrįstais. Investicijų grąžos iš nuosavo verslo per pirmuosius penkerius metus tikisi 55 proc. Lietuvos gyventojų, vadinasi, žmonės turi ambicijų ir supranta, kad verslas turi nešti pelną ir naudą. Įdomu tai, kad 25 proc. iš jų mano, kad grąža sieks iki 10 proc., o 24 proc., tikisi, kad ji turėtų siekti net iki 50 proc.“, – sako K. Motiejūnas.

Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter Research“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos, kurią inicijavo „Invega“, duomenimis, per pirmus penkerius metus iki 5 proc. vidutinės metinės investicijų grąžos tikėtųsi 9,6 proc., o 5-10 proc. grąžos – 15,4 proc. apklausos dalyvių.

Ypač drąsius lūkesčius, kad investicijos per pirmuosius penkerius veiklos metus sukurs ne mažesnę kaip 50 proc. vidutinę grąžą, puoselėja 6,3 proc. respondentų. Atidžiau panagrinėjus pastarosios grupės duomenis akivaizdu, kad optimizmu pasižymi ne tik bedarbiai, kurių lūkesčiai teoriškai gali būti kiek išpūsti, bet ir aukščiausio bei vidutinio lygio įmonių vadovai.

„Tikėtina, kad vadovaujančias pareigas užimantys asmenys yra gerai apgalvoję  nuosavo verslo idėją, turi daugiau galimybių išsitirti bei įsivertinti konkurencinę aplinką, verslo finansavimo sąlygas, taip pat turi vertingos ir tinkamos patirties, praktinių įgūdžių valdyti verslą. Todėl tokių lūkesčių neverta vertinti kaip pernelyg drąsių ar nepamatuotų, priešingai, jie kaip tik gali būti labai gerai apgalvoti“, – mano „Invegos“ vadovas.

Drąsiais lūkesčiais pasižymi ir smulkieji verslininkai, kurie jau turi verslo patirties. Apklausos duomenimis, per pirmuosius penkerius nuosavo verslo metus 35,9 proc. smulkiųjų verslininkų tikėtųsi vidutinės 10-30 proc. investicijų grąžos.

17,2 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių tvirtino, kad pirmaisiais veiklos metais nesitikėtų iš verslo jokios grąžos, tad tikėtina, kad ši respondentų grupė tiesiog planuoja savo verslą ilgam, o grąžos tikisi vėlesniais laikotarpiais.

„Greičiausiai tai nereiškia, kad grąžos visai nebūtų, tačiau panašu, kad verslo įsisukimui suteikiamas tam tikras apgalvotas laikotarpis. Pavyzdžiui, jeigu verslo pobūdis reikalauja ženklių investicijų, natūralu, kad prieš gaunant naudą iš verslo, teks palaukti investicijų atsipirkimo. Arba, vystant paslaugų verslą, reikia nemažai laiko, kol sukaupiamas pakankamas klientų ratas ar ištobulinama pati paslauga“, – teigia „Invegos“ vadovas.

Jo teigimu, nors smulkieji verslininkai ir išnaudoja situaciją, kai pinigai rinkoje yra pigūs ir galima minimaliomis sąnaudomis įpūsti verslui naujos jėgos, tačiau aktyvumas galėtų būti ir didesnis. Centriniams bankams rinkoje palaikant žemų palūkanų politiką, išorinis finansavimas yra efektyvus, tą atspindi ir apklausos rezultatai.

Tuo tarpu net 39 proc. apklaustų verslo atstovų tvirtina, kad realiai jų įmonė grąžą uždirbo jau iškart, kai gavo išorinio finansavimo, dar 24 proc. – praėjus vieneriems metams po pasinaudojimo papildomais finansiniais instrumentais.

„Tiek ką tik pradėjusiam, tiek veiklą jau vykdančiam verslui išorinis finansavimas yra vienas svarbiausių stabilaus ir užtikrinto verslo veiksnių. Jis padeda ne tik įsitvirtinti rinkoje, bet ir plėsti savo veiklą tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Verslo finansavimą lengvinančių priemonių pasiūla yra tikrai didelė, tad belieka tik gerai apgalvoti, įsivertinti ir išsirinkti tinkamas. Mūsų statistika rodo, kad vien pernai „Invega“ smulkiajam ir vidutiniam verslui per įvairias finansines bei dotacijų priemones suteikė 192,32 mln. eurų verslo finansavimui lengvinti“, – teigia K. Motiejūnas.

Reprezentatyvią apklausą „Spinter Research“ atliko 2017 metų gruodį, joje dalyvavo daugiau nei 1000 respondentų.