- Sniegė Balčiūnaitė, BNS, Benas Brunalas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės skolinimasis buvo vienas iš 2009 metų ekonominės krizės įveikimo instrumentų, sako parlamentaras konservatorius Andrius Kubilius.
„Skolinimasis buvo vienas iš krizės įveikimo instrumentų. Reikia vertinti bendrą krizės įveikimo rezultatą. (...) Lietuvai pavyko įveikti krizę palyginti efektyviai“, – krizės priežastis analizuojančio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje teigė A. Kubilius.
Jis pripažino, kad Lietuva svarstė galimybę skolintis iš TVF. Jis taip pat pripažino, kad Estija domėjosi, ar Lietuva ketina kreiptis pagalbos į TVF.
„Mes iš pat pradžių iš tikrųjų svarstėme, rimtai. Tada sulaukėme estų premjero (Andruso) Ansipo skambučio, jiems nebuvo tokių problemų, kad reikia skolintis, bet jie buvo labai rimtai sunerimę, kad jeigu mes kreipsimės (dėl TFV pagalbos – BNS), tai privers ir juos skolintis, eiti į TVF. Jų patikimumas ir stabilumas sukels daug nerimo visose rinkose“, – teigė A. Kubilius.
Jo teigimu, visoms trims Baltijos valstybėms skolinantis iš TVF, joms būtų daromas dar didesnis spaudimas atsirišti nuo valiutų valdybos ir devalvuoti savo valiutas.
„Mes manėme, kad yra pavojinga, jeigu visos trys Baltijos valstybės atsidurs tame spaudime. Tai buvo vienas iš argumentų, kad žiūrėjome su nerimu, kaip tai gali viskas pasisukti“, – aiškino A. Kubilius.
Jis pareiškė, kad Finansų ministerijos analitikai jo Vyriausybę buvo įspėję, kad JAV „Lehman Brothers” banko bankrotas turės įtakos šalies ūkiui, o ekonomikos augimas „gali būti nulinis“.
„Gyvenome laisvo kritimo be parašiuto sąlygomis, kur nukrisime, niekas negalėjo suprognozuoti“, – teigė A. Kubilius.
A. Kubiliaus teigimu, jo vadovaujama Vyriausybė sprendimus priiminėjo atsižvelgdama tik Finansų ministerijos ekspertų išvadas.
„Kadangi biudžeto skaičius ir prognozes visada atneša ne kuri nors kita institucija, o Finansų ministerija, tai... Be abejo, Lietuvos bankas turėjo savo ekspertinius pajėgumus, bet mes (...) ir koalicijos įvairiuose ilguose naktiniuose pokalbiuose laikiausi pozicijos, kad turime atsiremti į Finansų ministerijos ekspertų išvadas, nes minčių ir idėjų koalicijoje buvo pačių įvairiausių“, – teigė A. Kubilius.
Politikas nuo 2008 metų gruodžio pradžios iki 2012 metų lapkričio pabaigos vadovavo 15-ajam ministrų kabinetui.
Šiuo metu A. Kubilius yra Biudžeto ir finansų komiteto narys, tačiau jis nusišalino nuo krizės priežasčių tyrimo, pareiškęs, kad nemato jo prasmės.
Seimas pavasarį įpareigojo komitetą ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų. Komitetas analizuoja dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų veiklą valdant šalies finansus. Tyrimą planuojama baigti iki 2019 metų balandžio 15 dienos.
Turės klausimų ir D. Grybauskaitei
Krizės priežastis tiriančio Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) klausimų sulauks ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, sako komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.
S. Jakeliūnas trečiadienį vykusiame BFK posėdyje, kuriame liudijo konservatorius Andrius Kubilius, citavo prieš dešimtmetį ES komisarės pareigas ėjusią D. Grybauskaitę, teigusią, kad skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) yra politinė impotencija. Pasak S. Jakeliūno, tokia įtakingos, tuomet prezidentės posto siekiančios politikės retorika galėjo paveikti Vyriausybės sprendimą nesiskolinti iš TVF.
„Aš manau, kad tuomet pretendentė į prezidentus buvo vienareikšmė lyderė ir, mano vertinimu, tokie vieši pareiškimai gali užblokuoti kelią netgi kalbėtis su tarptautinėmis institucijomis, nes koks finansų ministras ar net premjeras kreipsis (į tarptautines institucijas. - ELTA), kai yra tokie vieši pareiškimai“, - sakė po BFK posėdžio S. Jakeliūnas. Politikas teigė, kad prezidentės liudijamai apie prieš dešimtmetį vykusios krizės priežastis galėtų apibendrinti iki tol BFK liudijusių politikų ir ekonomistų atsakymus į užduotus klausimus.
„Aš svarstau galimybę kreiptis į ją galbūt užbaigus liudijimą Ingridos Šimonytės ir tada apibendrinus gautus atsakymus galbūt kreipsiuosi į prezidentę Dalią Grybauskaitę. Esu, tiesą sakant, viešai 2009 ir 2015 m. kreipęsis į ją. Tai dalis tų klausimų gali būti tie patys“, - aiškino politikas. Jis pabrėžė abejojąs, ar D. Grybauskaitė sutiktų atvykti į BFK posėdį, todėl, kalbėjo jis, klausimus į Prezidentūrą išsiųstų raštu.
„Manau, kad į prezidentę kreipsimės raštu, nes baigėsi jos kadencija, ir čia tie liudijimai sukeltų per daug šurmulio. Be to, aš abejoju, ar ji sutiktų atvykti ir liudyti. Bet raštu tikiuosi, kad sutiks atsakyti, jei tokie klausimai bus suformuluoti“, - užbaigė S. Jakeliūnas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Žiniasklaida: Muitinės departamentas tikrina I. Vėgėlės šeimos verslą dėl sankcijų laikymosi2
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus31
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų1
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...