- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prie Seimo iš visos Lietuvos susirinkę socialinėse įmonėse dirbantys neįgalieji reikalavo neatimti iš jų darbo. Į įspėjamąjį mitingą „Leiskite dirbti“ susirinkę maždaug 200 žmonių piktinosi, kad nuo birželio valdžia ketina ne jų naudai pakeisti socialinių įmonių veiklos sąlygas. Akcijos dalyviai teigė, kad naujovės sunaikins jų integravimo į darbo rinką sistemą ir paskatins emigraciją.
„Mes norime darbo“, „Socialinės įmonės turi likti“, „Neuždarykite mūsų į namus-kalėjimus“, „Patys gyvenkite iš pašalpų, mes norime darbo“, - tokius plakatus laikė mitingo dalyviai.
„Jeigu būtų taip gerai, žmonės čia nesusirinktų“, - BNS sakė akciją surengusios Dirbančiųjų neįgaliųjų asociacijos vadovas Vladas Mikolaitis, 17 metų prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio.
Jis teigė buvęs užsiregistravęs Darbo biržoje, bet nesulaukęs nė vieno tinkamo pasiūlymo, o galiausiai jam buvo pasakyta kad „įsidarbinti jis neturi šansų“.
„Buvo keli variantai dirbti normalioje įmonėje, bet jos nebuvo pritaikytos neįgaliojo vežimėliui - reikėdavo mane užnešti į viršų, paskui nutempti į apačią,“ - pasakojo vyriškis.
„Dabar turiu darbą, mažai moka, bet šį tą nusipirkti galiu. O kas mane, aklą, priims, kai tų invalidams skirtų įmonių neliks? Kaip reiks pragyventi?“ - BNS guodėsi 48-erių Asta iš Vilniaus.
Silpnaregė Regina tvirtino dirbanti ne socialinėje įmonėje: „Geras darbas, net daugiau negu minimumą gaunu, bet žmonių požiūris skaudina, kad jie turi atsitraukti nuos savo darbų ir man padėti“.
„Mes valstybei mokesčius mokame, mes neprašome lazdos, norime tik turėti darbą (...) Nei pensijų kelia, nei algų nekelia, kur žmonėms dingti?“ - žurnalistams sakė įmonės „Hesta“ iš Šiaulių darbuotoja Vitalija Žižniauskienė.
Ji pabrėžė, kad nebelikus ar sumažėjus įmonių, kuriose sudarytos sąlygos dirbti žmonėms su negalia, jiems įsidarbinti būtų itin sunku.
„Prieš kelerius metus bandžiau eiti į paprastą įmonę įsidarbinti. Visur pasakė: tu nepadirbsi, tau bus per sunku - neturiu tų kelių pirštelių (moteris parodė deformuotą plaštaką - BNS), tu nesugraibysi“, - kalbėjo šiaulietė.
Tuo metu socialinių įmonių reformą siūlantis parlamentaras Justas Džiugelis sako, kad dabartinė tvarka valstybės biudžetui daug kainuoja, o nesuteikia tiek naudos, kiek jos tikimasi. Ji įsitikinęs, kad verslas nusiteikęs įdarbinti neįgaliuosius.
„Klausėme verslo, neturinčio socialinės įmonės statuso, ar darbintų žmones su negalia, visi verslo atstovai sako, kad taip, nes darbo rankų trūksta“, - žurnalistams teigė Seimo narys.
Su mitingo dalyviais susitikti atvykęs J.Džiugelis tvirtino, kad kai kuriai atvejais žmogus su negalia tampa įrankiu gauti paramą iš valstybės.
„Didžiąją dalį jos (paramos - BNS) įmonės panaudoja darbo užmokesčiui išmokėti ir šitas piketas sako, kad jeigu valstybė neduos toms įmonėms dotacijų, joms nebesvarbūs tie žmonės“, - teigė parlamentaras.
Premjeras Saulius Skvernelis pritaria socialinių įmonių pertvarkai.
„Tas modelis, kuris taikomas, sudarė sąlygas piktnaudžiauti - realiai nevykdyti veiklos, pasisavinti tą vadinamąją paramą arba subsidiją, todėl reikia reaguoti į situaciją“, - Seime žurnalistams antradienį teigė premjeras.
Buvo keli variantai dirbti normalioje įmonėje, bet jos nebuvo pritaikytos neįgaliojo vežimėliui - reikėdavo mane užnešti į viršų, paskui nutempti į apačią.
Pasak jo, nauji įstatymų projektai „sudės tuos saugiklius, kurie nebeleistų piktnaudžiauti“.
Nors buvo planuota, kad į mitingą susirinks iki 1 tūkst. žmonių su negalia, policija jų suskaičiavo maždaug 200.
Seimas balandžio pradžioje priėmė svarstyti naują Socialinių įmonių įstatymo redakciją, kad nuo šių metų birželio būtų draudžiama kurtis naujoms socialinėms įmonėms, tačiau negalią turintys gyventojai galėtų lengviau įsidarbintų laisvoje rinkoje. Pakeitimais siekiama pažaboti dabar nesąžiningai veikiančias socialines įmones, kurios neįgaliuosius įdarbina ne realiai, o tik „popieriuje“, tačiau už tai gauna finansinę paramą iš valstybės ir Europos Sąjungos.
Projektas numato, kad valstybės pagalba būtų teikiama tik jau veikiančioms socialinėms įmonėms – subsidijos darbo užmokesčiui ir „Sodros“ įmokoms būtų skiriamos tik už tuos darbuotojus, kurie bus įdarbinti iki šio įstatymo įsigaliojimo. Subsidijos neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir darbo priemonėms įsigyti naujai įdarbinant žmonėms nebūtų mokamos.
Minėtą projektą parengė ir pateikė svarstyti 45 parlamentarai. Tarp jų – „valstiečiai“ Justas Džiugelis, Ramūnas Karbauskis, premjeras Saulius Skvernelis, konservatoriai Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė, Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Aušra Maldeikienė ir kt.
Lietuvoje veikia 172 socialinės įmonės, pusšimtyje iš jų dirba tik neįgalieji. Šiose įmonėse 2016-aisiais dirbo per 7 tūkst. žmonių, šios bendrovės gavo beveik 24 mln. eurų valstybės paramos. Vieno dirbančiojo tokiose įmonėse išlaikymas kainuoja 3820 eurų per metus.
Lietuvoje iš viso 166 tūkst. darbingo amžiaus žmonių turi negalią, iš jų 47 tūkst. dirba.
Socialinių įmonių įstatymas veikia nuo 2004 metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas balsuos, ar sugriežtinti reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos1
Seimas ketvirtadienį spręs, ar dar labiau sugriežtinti lošimų ir valiutų keitimo, nekilnojamojo turto agentų, mokesčių konsultantų, apskaitos verslą, o priežiūros institucijai leisti stabdyti pažeidėjų veiklą – taip siekiama stipri...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų12
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.3
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių13
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Teismo medicinos ekspertai: trūksta darbuotojų, maži atlyginimai2
Sveikatos priežiūros darbuotojai po kelių valandų organizuoja akciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, norėdami atkreipti dėmesį į rimtas problemas: atlyginimai biudžetiniame sektoriuje neauga, darbuotojai išeina ir neateina nauji. Apie ta...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...