„Remiantis ankstesniųjų metų patirtimi, matome, kad daugiau galimybių AKM virusui patekti į kiaulių laikymo vietas yra šiltuoju metų laikotarpiu, todėl birželio - rugsėjo mėnesiai laikomi pačiais rizikingiausiais ir labiausiai pavojingais kiaulių augintojams. Įvertinę ligos plitimo tempus laukinėje faunoje, priėmėme sprendimą išplėsti buferinę zoną. Tai reiškia, kad iki šių metų gegužės 1 d. šioje zonoje esančiuose biologiškai nesaugiuose ūkiuose reikės paskersti visas laikomas kiaules“, - pranešime teigė VMVT direktorius Darius Remeika.

Privalomai skersti kiaules privalės tie gyventojai, kurie neįgyvendins biologinės saugos reikalavimų.

Į išplėstą AKM buferinę zoną papildomai įtrauktos Alytaus rajono savivaldybės Alytaus, Krokialaukio, Miroslavo ir Simno seniūnijos, Akmenės rajono, Jurbarko rajono, Joniškio rajono savivaldybės, Kalvarijos savivaldybė, Kazlų Rūdos savivaldybė, Kelmės rajono, Marijampolės savivaldybė, Mažeikių rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono, Šakių rajono savivaldybės. Taip pat Šiaulių miesto ir rajono savivaldybės bei Vilkaviškio rajono savivaldybė.

Šiemet, veterinarų duomenimis, AKM Lietuvoje jau nustatyta 472 vietose. Anot VMVT, buferinė zona plečiama, siekiant apsaugoti kiaulių laikytojus nuo galimų nuostolių, kuriuos jie patirtų nustačius ligą ūkiuose.

D. Remeikos teigimu, kiaules savo reikmėms galima skersti laikymo vietose ar su teritorinės Veterinarijos tarnybos leidimu išvežti į veterinarų patvirtintas skerdyklas. Jei kiaulės netinkamos skersti dėl amžiaus, galima jas nugaišinti ir gaišenas perduoti šalutinių gyvūninių produktų tvarkytojams.

D. Remeika akcentavo, kad visais atvejais turi būti paimti kiaulių kraujo ir organų mėginiai AKM tyrimams, ir tik diagnozei nepasitvirtinus, paskerstų kiaulių mėsą bus leidžiama vartoti savo reikmėms be jokių apribojimų.

Į buferinės zonos teritoriją papuolantys kiaulių laikytojai, paskerdę laikomas kiaules, galės gauti valstybės išmokas už ankstyvą kiaulių paskerdimą, tačiau, pasinaudoję valstybės parama, privalės įsipareigoti dar metus laiko nelaikyti kiaulių.

Afrikinis kiaulių maras į Lietuvą pateko 2014 metais iš Baltarusijos. Jis taip pat pasklido po Lenkiją bei Latviją, o bandymai sustabdyti jo plitimą iki šiol buvo nesėkmingi.

Lietuvai prognozuoja Ispanijos scenarijų

Valstybei labiau apsimoka kompensuoti kiaulių skerdimą plečiant buferinę zoną, nei nekontroliuojamai plintant afrikiniam kiaulių marui (AKM) dengti milijoninius eksporto nuostolius, sako Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.

Pasak asociacijos vadovo, buferinė zona praplėsta laiku, nes ligos protrūkis būdingas orams šylant, ypač birželį-rugsėjį. Tuo metu užkratas įsimeta į naminių kiaulių laikymo vietas, kur mažiausiai laikomasi biologinės saugos taisyklių - gyvulius laiko neaptvertus, kiaulės šeriamos maisto atliekomis, nėra kitų saugos priemonių.

„Vieni žiūri rimtai, o kiti numoja ranka. Reikia suprasti, kad šimtus metų pas mus nebuvo šios ligos, žmonės įpratę auginti gyvulius taip, kaip išmano, ši liga - ne iš mūsų krašto. Tačiau nuostoliai būna didžiuliai. Šalys, kurios neturi užkrato, labai bijo, kad liga nepatektų į jas su produktais. Prekybos apribojimai būna tokie reikšmingi, kad tiems ūkiams, kurie eksportuoja kiaulieną, per 2014-2016 metus teko išmokėti 2 mln. eurų kainų skirtumui kompensuoti. Jeigu suserga bent viena naminė kiaulė, 40 dienų nė viena trijų kilometrų spinduliu auginta kiaulė negali būti išvežta. Po šio periodo gaunamas leidimas eksportuoti labai specifinėmis sąlygomis - kiaules reikia skersti atskirai, specialiai apdirbti, dezinfekuoti, dėl ko kaina krenta bent perpus. O pusė kainos jau reiškia nuostolius“, - Eltai komentavo A. Baravykas.

A. Baravykas priminė, kad ilgai su AKM kovojusioje Ispanijoje iš esmės liko tik tie kiaulių ūkiai, kurie galėjo nemažai investuoti į biologinės saugos užtikrinimą.

„Pas juos irgi seniau tai buvo neįsivaizduojama. Tačiau arba kiaulės išgaišta, arba reikia prie to prieiti sąmoningai. Ilgainiui ir pas mus taip bus“, - sakė A. Baravykas.

Pasak jo, maro atvejų Lietuvoje yra pasitaikę ir stambiuose ūkiuose, o to priežastys iki šiol dar nežinomos.

„Esame užsakę tyrimus, ar ligos neplatina kraują siurbiantys vabzdžiai. Aš, asmeniškai, tokį įtarimą turiu“, - kalbėjo Kiaulių augintojų asociacijos direktorius.

A. Baravykas mano, kad visuomenėje gaji nuomonė, jog kiaulių maras turėtų praeiti ėmusis rimtų priemonių, kaip praėjo paukščių gripo epidemijos.

„Tačiau ši liga visai kitokia. Kur jos būta, ten ji ir lieka įsitvirtinusi visada. Ten pastoviai yra užkrėstų šernų. Per juos slenka kilometras po kilometro tolyn, užima naują teritoriją. Šernus sukontroliuoti bandoma, tačiau ne šimtu procentų įmanoma“, - pasakojo A. Baravykas.