- Ieva Urbonaitė-Vainienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jaunimas nuo 16 iki 29 metų sudaro apie pusę kasmet iš Lietuvos išvykstančių asmenų. Kaip pastebi analitikai, net 75 proc. jų prieš išvykdami nedirbo ir nesimokė.
Pirmą kartą Lietuvoje pristatyta Žmogiškųjų išteklių būklės ataskaita, kurią parengė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), atskleidžia migracijos mastus, regioninius skirtumus bei apžvelgia bendrą žmogiškųjų išteklių būklę Lietuvoje.
Studijos duomenimis, didžiausią dalį 2016 metais palikusiųjų Lietuvą 16-24 metų amžiaus asmenų sudarė neįgijusieji vidurinio išsilavinimo (41 proc.), įgiję tik vidurinį išsilavinimą (27 proc.) arba profesinį išsilavinimą (16 proc.).
Tyrėjų manymu, tai, kad jaunimo grupėje dažniausiai emigruoja asmenys, neįgiję aukštojo išsilavinimo, galimai susiję su žema nekvalifikuotų darbuotojų paklausa darbo rinkoje.
Tirdami grįžtamąją migraciją analitikai pastebi, kad kitais metais po grįžimo iš Lietuvos vėl išvyksta tik apie 11 proc. grįžusiųjų. „Tai - teigiamas signalas, galima daryti prielaidą, kad didžiajai daliai grįžusiųjų pavyko sėkmingai įsitvirtinti Lietuvoje“, - sako MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.
Kaip konstatuoja tyrėjai, Lietuvos darbo rinkoje ypač trūksta aukštos kvalifikacijos darbuotojų - vadovų, specialistų, technikų ir jaunesniųjų specialistų.
„Vykdyta darbo skelbimų analizė atskleidė, kad visose be išimties savivaldybėse aukštos kvalifikacijos darbuotojų paklausa stipriai, kai kur net du kartus, viršija pasiūlą. Tuo tarpu nekvalifikuoto darbo ieškančių asmenų skaičius beveik 3 kartus viršija siūlomų darbo vietų skaičių“, - nurodo G. Jakštas.
Tik 53 proc. profesinių mokyklų absolventų įsidarbina Lietuvoje per 6 mėn. nuo mokslų baigimo. Aukštųjų mokyklų absolventams įsilieti į darbo rinką sekasi geriau - praėjus pusmečiui nuo studijų baigimo dirba apie 81 proc. absolventų.
Vis dėlto net pusė pirmos pakopos ir vientisųjų studijų absolventų karjeros pradžioje dirba žemesnės kvalifikacijos darbus. Tuo tarpu, į aukštos kvalifikacijos reikalaujančias pozicijas įsidarbina penktadalis profesinių mokyklų absolventų.
„Pagal įsidarbinimo į aukštos kvalifikacijos reikalaujančias pozicijas pirmauja veterinarijos, sveikatos, ugdymo bei informatikos mokslų aukštųjų mokyklų absolventai. Vis dėlto, iš šių krypčių absolventų, tik informatikos mokslų absolventai po studijų baigimo gauna aukštus atlyginimus“, - nurodo G. Jakštas.
Ataskaita atskleidžia, kad bendras Lietuvos žmogiškuosius išteklius sudarančių asmenų skaičius (apimantis dirbančiuosius ir bedarbius) 2010-2016 metais svyravo tarp 1,4 ir 1,5 mln. Remiantis šiais duomenimis, nėra pagrindo teigti, kad aktyvios darbo jėgos apimtys sparčiai mažėja.
Vis dėlto, jei tendencijos nesikeis, dėl senstančios visuomenės ateityje bus matomas reikšmingas žmogiškųjų išteklių mažėjimas, konstatuoja MOSTA analitikai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis1
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu4
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms1
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis4
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti14
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...