Oro burbulai vandenyje gali sumažinti laivų degalų sąnaudas. Nuolat pučiant orą po plaukiojančių krovininių laivų korpusais, vandenyje susidarytų daug oro burbulų, kurie, apsijungę po vandeniu, laivo korpusą padengtų ir jį „pateptų“ 1-2 cm storio oro sluoksniu. Šis mažintų vandens pasipriešinimą. Tokiu būdu būtų galima sutaupyti nemažai degalų.

Laivui plaukiant pirmyn, plonytis susidariusio oro sluoksnis laivo korpusu juda priešinga kryptimi, tačiau galiausiai išsiveržia į jūros paviršių. Oro pūtimo ir išlaikymo po laivo korpusu procesas nereikalautų daug energijos, o naudojant šį triuką, įmanoma sutaupyti 5-15 proc. degalų.

Kaip žinia, laivo degalams skiriama daugiau nei pusė gabenimo išlaidų. Tiesa, toks degalų taupymo būdas efektyvus plokščiadugnių krovininių laivų atveju ir netinka mobiliems, V formos korpuso kariniams laivams.

„Burbulai „slysta“ plokščiadugnių laivų šonais, - tvirtina Hamburgo laivų modeliavimo inžinierius Uwe Hollenbachas. – Tačiau pastangos išlaikyti juos vietoje tikrai atsipirktų. Vienas iš būdų tai pasiekti – „įkalinti“ generuojamą oro burbulų sluoksnį tarp dviejų keterų, kyšančių po keletą centimetrų gilyn tiek nuo kairiojo, tiek nuo dešiniojo borto briaunų.

Kitas būdas – performuoti laivagalį taip, kad šis nebesiurbtų laivo korpusą dengiančio oro luobelės laivo sraigto link, nes tai mažina sraigto efektyvumą. Įmanoma ir dar kitokia alternatyva: konstruoti specialius korpusus, kuriuose jau būtų įrengtos specialios nišos, kuriose būtų galima „įkalinti“ orą.“

Olandų laivų statybos bendrovės Damen Shipyards Group specialistai pastebėjo, kad tokios oro nišos 60 metrų ilgio upėmis krovinius gabenančiame laive leido sutaupyti apie 15 proc. degalų. Specialistai teigia, esą visai įmanoma, kad ypač didelio tonažo laivuose tokiu būdu būtų sutaupoma beveik 20 proc. degalų. Tiesa, laivų statytojai įspėja, kad vadinamosios „tepimo oru“ arba „oro lubrikacijos“ sistemos diegimas pabrangintų laivo pagaminimą, tačiau pabrangimas 110 metrų ilgio laivui siektų tik apie 5 proc. Pradėti statyti laivus su „tepimo oru“ sistema ketinama jau kitais metais.

Tačiau kai kurios laivybos bendrovės, užuot užsakinėjusios naujos konstrukcijos laivus, renkasi jau turimų laivų modifikavimo kelią. Laukti, kol bus sukurta nauja laivo konstrukcija, tenka keletą metų, o tai yra gana rizikinga.

„Laivybos bendrovės tiesiog rekonstruoja turimus laivus - perdaro juos, pridėdamos „oro lubrikacijos“ sistemą, - teigia Roterdame esančios laivų inžinerijos bendrovės DK Group vadovė Katia Kardash. – Taip yra tiesiog pigiau nei užsakinėti ir laukti naujo laivo.“

Bendrovės siūlomos sistemos konteinerinių laivų dugnuose sumontuojamos per porą savaičių. K.Kardash teigia, kad jų diegiama sistema leidžia sutaupyti iki 15 proc. degalų. Bet ir tuo atveju, jei sutaupoma po 7-10 proc. degalų, investicija atsiperka per 1,5-2,5 metų.

Dar viena priežastis, kodėl „oro lubrikacijos“ sistemos kol kas nėra graibstyte graibstomos – įgimtas jūrininkų atsargumas. Jūra – įnoringa ir kartais labai šiurkšti dama, tad kai kurie jūrininkai baiminasi, kad orui skirtos nišos (kurios, maksimaliu atveju, dengtų ne daugiau kaip du trečdalius laivo korpuso) gali turėti įtakos laivo eigai ir stabilumui.

Akivaizdu, kad šalutinis poveikis laivo plaukimui tikrai bus, ir net, ko gero, teigiamas. Oro nišos galėtų atlikti papildomą smūgius sugeriančios konstrukcijos funkciją, taip pat mažinti laivo supimą. Tiesa, audringose jūrose oro nišos galėtų sukelti tam tikrų problemų. Jei, jūrai smarkiai banguojant, oras iš tų nišų būtų išplautas, laivas užuot tolygiai šliuožęs vandens paviršiumi, imtų plaukti labai nestabiliai.