- LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš anksto susmulkintos vaistažolės nėra tokios naudingos, kokios galėtų būti, nes jose esančios medžiagos oksiduojasi, perspėja žolininkė Nijolė Degutienė. Anot jos, žoleles, skirtingai nei daroma jas perkant, derėtų smulkinti prieš pat plikymą.
Iš anksto susmulkintos vaistažolės nėra tokios naudingos, kokios galėtų būti, nes jose esančios medžiagos oksiduojasi, perspėja žolininkė Nijolė Degutienė. Anot jos, žoleles, skirtingai nei daroma jas perkant, derėtų smulkinti prieš pat plikymą.
„Kuo labiau susmulkiname, tuo daugiau sudarome sąlygų oksiduotis medžiagoms, kurios yra naudingos. Reikia žoleles laikyti pačiu didžiausiu įmanomu pavidalu. Susmulkinti prieš pat užplikant sudžiūvusią žolę galime pirštais. Šaknį būtinai smulkiname kavamale. Jeigu užpilsime didžiulę šaknį, iš jos nepaimsime nė 2 proc. naudos, bet tai darome kaži kada anksti“, – sako N. Degutienė.
Užplikytas arbatžoles derėtų palaikyti tris valandas
Pagrindinė taisyklė, kurią nurodo žolininkė, – nepadauginti nuodingų vaistažolių. Jos teigimu, tokių žolių nėra daug, bet jos gali sukelti nemalonius pojūčius ar apnuodyti organizmą. Be to, neigiamą poveikį gali turėti ir kai kurios nenuodingos vaistažolės, jei jų naudojama per daug ar per dažnai.
„Normos laikymasis labai paprastas: vienam puodeliui vandens – vienas arbatinis šaukštelis žolių. Tų arbatžolių, kurios pavojingesnės, reikia dėti mažiau negu šaukštelį“, – pataria N. Degutienė.
Ji prideda, kad, ėmusis gydymo kurso arbatomis, kuris paprastai trunka 7–14 dienų, derėtų dienos kiekį užsiplikyti iš anksto. T. y., jeigu per dieną planuojate išgerti dvi stiklines, reikėtų iš karto du šaukštelius arbatžolių užpilti dviem stiklinėmis vandens.
„Mokslas sako taip: per tris valandas į vandenį iš augalo išeina visos medžiagos. Kartais neturime laiko. Turime tik 10–15 minučių, turime kažkur bėgti, bet būtinai reikia išgerti. Kai žoleles darai trims kartams, išgeri vieną kartą, praėjus 20 min., o tada arbatžolės lieka vandenyje, toliau į vandenį atidavinėja savo medžiagas“, – paaiškina N. Degutienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad labai svarbu ir tai, kada žolelių arbatas dera gerti. Kai kurios geriamos likus pusvalandžiui iki valgio, kitos – praėjus 2 val. po valgio. Taip pat turėtų būti geriamos ir trauktinės, kurias būtina skiesti vandeniu. Jei arbata išgeriama iš karto prieš valgį, skrandis ima virškinti ne tik arbatą, bet ir maistą, todėl į organizmą patenka negrynos žolelių medžiagos.
Nepamirškite nuimti lapelių
Norintiems žoleles rinkti patiems N. Degutienė siūlo pirmiausia nuo žolių stiebų atskirti lapus. Tai naudinga, renkant žoles, turinčias tvirtus stiebus, nes dažnai stiebai neturi naudingų medžiagų ir arbatų gaminimo metu yra nenaudojami.
„Jeigu nuimame lapelius, turime gryną vaistažolę. Jeigu jų nenuimame – neturime. Jeigu džioviname kartu su stiebais, bedžiūstant gerosios, mums reikalingos medžiagos nueina į stiebą, o sudžiovinto stiebo nenaudojame, nes jis kietas kaip pagalys“, – tvirtina žolininkė. N. Degutienė pabrėžia, kad to daryti nebūtina, renkant žoles, kurių stiebai yra ploni. Tuomet džiovinama visa žolelė.
Kai kurios žolės renkamos viso sezono metu, kitos – tik tam tikru laiku, kai augale yra daugiausia naudingų medžiagų. Informaciją, kada kokias žoles ar jų dalis reikėtų rinkti, anot LRT Radijo pašnekovės, galima nesunkiai rasti specialioje literatūroje ar tiesiog internete.
„Žoles geriausia rinkti ryte, po rasos. [...] Šaknų rinkimo laikas paprastai būna labai ankstyvas pavasaris ir labai vėlyvas ruduo. Tai – labai svarbu. Vasarą išsikasite, bet kas iš tos kiaulpienės šaknies? Nieko beveik neturėsite“, – aiškina N. Degutienė.
Žemėtas žoleles galima nuplauti drungnu ar šaltu vandeniu, po to išdžiovinant ant gerai vandenį sugeriančios medžiagos. Dėl smulkių dulkelių žolininkė pataria nesijaudinti, nes didžioji dalis arbatžolių yra plikomos, todėl verdantis vanduo jas dezinfekuoja.
Stiklainyje galima laikyti tik vieną žolę
Džiovinti būtina tamsioje vietoje. To negalima daryti saulėje arba orkaitėje. N. Degutienė siūlo žoles džiovinti ant palamdyto balto popieriaus, kad tarp popieriaus nelygumų galėtų lengvai vaikščioti oras. Tokį popierių su žolėmis galima pakišti po sofa ar lova, nes ten susidaro skersvėjai. Be to, tai yra patogu, nes kai kurios žolės gali džiūti labai ilgai.
Svarbu nepamiršti, kad sudžiovintų žolelių negalima smulkinti. „Kuo labiau susmulkiname, tuo daugiau sudarome sąlygų oksiduotis medžiagoms, kurios yra naudingos. Reikia žoleles laikyti pačiu didžiausiu įmanomu pavidalu. Susmulkinti prieš pat užplikant sudžiūvusią žolę galime pirštais. Šaknį būtinai smulkiname kavamale. Jeigu užpilsime didžiulę šaknį, iš jos nepaimsime nė 2 proc. naudos, bet tai darome kaži kada anksti“, – perspėja N. Degutienė.
Ant džiovinamos šaknies negalima palikti molio ar žemių likučių. Kai šaknį išsikasate, jeigu ji labai šakota, smulkesnes dalis nupjaukite, po to šepetėliu nušveiskite žemes. „Jų nereikia lupti. Praktiškai visos šaknys naudojamos neluptos, tik labai švariai nuvalytos“, – akcentuoja žolininkė.
Ji pataria jau sudžiovintas žoles laikyti medžiaginiuose arba popieriniuose maišeliuose. Tik kiaulpienių stiebeliams N. Degutienė daro išimtį, nes juos, net ir sudžiovintus, dažnai užpuola kenkėjai. Anot žolininkės, tai yra vienintelė žolė, kurią ji deda į stiklainį. Į tą patį stiklainį ji įdeda vatos gabalėlį, truputį pamirkytą acto esencijoje. Jos teigimu, tik tokiu būdu įmanoma apsaugoti šią žolę nuo kirmėlaičių.
„Dar vienas svarbus dalykas – kai surenki žoles, labai svarbu užsirašyti, kokia tai žolė ir kokių metų. Kai turi labai daug žolių, jeigu nerašysi, tikrai pasimesi“, – užtikrina N. Degutienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seną keičia naujas? Skausmo gydymas dabar1
Lėtinis skausmas yra neatskiriama gyvenimo dalis, su juo susiduria milijonai žmonių visame pasaulyje. Nuo senovės civilizacijų su pradiniais ir primityviausiais gydymo metodais iki šiuolaikinės inovatyvios medicinos pagrindinė problema išl...
-
Prahos ligoninė per klaidą moteriai atliko abortą1
Vienoje Prahos ligoninių nėščiai moteriai per klaidą buvo atliktas abortas. ...
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą3
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika9
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...