- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viena aktualiausių temų viešoje erdvėje – emigracija. Kalbant apie šalies populiacijos dydį, verta atkreipti dėmesį į vieną įdomų dalyką – žmonių Lietuvoje kasmet mažėja, tuo tarpu vaistų suvartojimas – ne. Kodėl?
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) kasmet rengia vaistų suvartojimo ataskaitas. Taip pat kas keleri metai, bendradarbiaujant trijų Baltijos šalių vaistų agentūrų specialistams, yra atliekama išsami vaistų suvartojimo analizė Pabaltijo šalyse bei parengiamas specialus leidinys, kurio duomenys leidžia įvertinti vaistų vartojimo įpročius, pokyčius bei tendencijas būtent šitame regione, rašoma pranešime spaudai.
Praėjusiais metais kaip tik buvo pateikta 2013-2015 m. vaistų suvartojimo Baltijos valstybėse statistika. Remiantis gautais duomenimis ir juos palyginus su ankstesnių trejų metų periodu (2010-2012), akivaizdu, kad vaistų suvartojimas išaugo visose trijose šalyse. Pavyzdžiui, jeigu 2011 m. Lietuvoje bendras vaistinių preparatų suvartojimas sudarė 874 DDD (DDD apskaičiuojama pagal specialią PSO patvirtintą metodologiją, kuri leidžia įvertinti, kiek asmenų iš 1000 kasdien vartojo vaisto nustatytą paros dozę), tai 2015 m. šis skaičius siekė jau 1047 DDD. Lyginant su Latvija ir Estija, skaičiai atrodytų taip: Latvija 2011 m. – 786 DDD, o 2015 m. – jau 916 DDD. Estija: 2011 m. – 863 DDD, 2012 m. – jau 1066 DDD.
Senjorai serga daugiau
Žmonių, ne paslaptis, šalyje mažėja dėl emigracijos. Atrodytų, ir vaistų suvartojimas turėtų mažėti, bet skaičiai rodo ką kita. Per paskutinius kelerius metus pastebimas netgi vaistų suvartojimo didėjimas. Kodėl? „Paanalizuokime, pasižiūrėkime, o kas gi išvažiuoja iš Lietuvos. Emigruoja daugiausia jaunimas, ta šalies gyventojų dalis, kuri serga mažai arba kol kas visai neserga. Lietuvoje lieka brandaus ir pagyvenusio amžiaus žmonės. O jie serga ir dažniausiai net keliomis ligomis iškart. Taigi, vaistų suvartojimo tendencijos dėl to ir yra tokios. Mūsų visuomenė, kad ir kaip tai būtų liūdna, išties labai sparčiai sensta“, – teigia VVKT vadovas Gintautas Barcys.
Mūsų visuomenė, kad ir kaip tai būtų liūdna, išties labai sparčiai sensta.
Kalbant apie populiacijos senėjimą, jau daugiau kaip 10 metų Lietuvos statistikos departamentas tiria vidutinę tikėtiną sveiko žmogaus gyvenimo trukmę. Jei vienu metu ji buvo padidėjusi, tai paskutiniuoju metu yra vėl linkusi mažėti. Tarkime, jei 2005 m. ką tik gimęs vyriškos lyties kūdikis, tikėtina sveikai, be ligų, būtų gyvenęs 51, 4 metų, 2010 m. – 57 metus, tai 2015m. – jau tik 54 metus. Moteriškos lyties kūdikiui 2005 m. buvo skiriama 54, 6 metų sveiko gyvenimo, 2010 m. - 62,3 metų, o 2015 m. – jau tik 58,8 metų. Ką šie skaičiai sako? Kad gyvename ilgiau, bet tas mūsų gyvenimas vis labiau ženklinamas įvairiausių ligų bei negalavimų.
Receptinių vaistų suvartojama daugiau
Remiantis VVKT atliktų tyrimų duomenimis, Lietuvoje suvartojama daugiau receptinių vaistų nei nereceptinių. Praėjusiais metais parduotų receptinių vaistų pakuočių skaičius siekė 65 proc. visų parduotų vaistų, nereceptinių – 35 proc. Toks pasiskirstymas natūralus, mat pagrindiniai vaistų vartotojai šalyje – vyresnio amžiaus žmonės. Jie serga įvairiomis sisteminėmis, lėtinėmis ir kitokiomis ligomis, kurių gydymą atidžiai stebi gydytojai, skiria specialius vaistus, koreguoja jų suvartojimo dozes ir pan. Natūralu, kad receptinių vaistų nuperkama ir suvartojama daugiau.
Praėjusiais metais parduotų receptinių vaistų pakuočių skaičius siekė 65 proc. visų parduotų vaistų, nereceptinių – 35 proc.
Kalbant apie tai, kokių vaistų (kokioms ligoms gydyti) šalyje nuperkama daugiausiai, situacija analizuojant 2012- 2016 m. Lietuvoje būtų tokia: daugiausia yra suvartojama vaistų, skirtų gydyti širdies ir kraujagyslių sistemos ligas. Jų suvartojimo rodiklis minėtu laikotarpiu nežymiai augo, tačiau paskutinius kelerius metus išliko nepakitęs. Visą tą laiką augo ir nervų sistemą veikiančių vaistų suvartojimas. Nuo 2015-ųjų suvartojimas išaugo maždaug 1 proc. Žmonės taip pat daugiau skundžiasi ir raumenų bei skeleto sistemos ligomis, mat analizuotu 4 metų laikotarpiu jų suvartojimas taip pat didėjo. Daugiau suvartojama ir sistemiškai veikiančių priešinfekcinių vaistų (kitaip tariant, antibiotikų) – jų suvartojimas išaugo beveik 2,5 proc. Kalbant apie atskiras ligas, negalavimus, verta pažymėti tai, kad pastebimai padidėjo vaistų, skirtų diabetui gydyti, taip pat preparatų cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti suvartojimas. Taigi, išvada gana paprasta ir galbūt nelabai džiuginanti. Lietuvos visuomenė vis labiau senėja, vis daugiau žmonių serga. Atsakymų, kodėl taip yra, giliai kapstyti nereikia: valgome nekokybišką maistą, per mažai judame, nepakankamai ilsimės, per trumpai būname gryname ore, patiriame pernelyg daug streso darbe ir pan.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių5
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai2
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...