„Pakitimai būtų aptikti, jei moteris būtų reguliariai tikrinusis pas ginekologą. Gimdos kaklelio vėžys – jaunų ir darbingų 40-50 metų amžiaus moterų liga. Dauguma moterų sako, kad šansą pasitikrinti yra praleidusios – nežinojo, bijojo tikrintis, vengė gydytojų. Jos pasako daugybę priežasčių, kodėl nesikreipė į gydytoją“, – patyrimus su pacientėmis dėsto gydytoja.

Kiekviena Lietuvos moteris turėtų suprasti, kad dalyvaudama profilaktinės patikros programoje ir nepamiršdama profilaktiškai apsilankyti pas ginekologą gali išvengti gimdos kaklelio vėžio. Ši programa yra skirta moterims nuo 25 iki 60 metų, kurios gali kartą per 3 metus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio atliekant citologinio tepinėlio tyrimą.

„Būtina, kad moterys ateitų pas specialistą, o diagnozuoti ir išgydyti ikivėžinius pakitimus nėra sudėtinga, – sako dr. D. Kanopienė. – Mūsų artimiausių kaimynų – Latvijos, Lenkijos ir Estijos – gimdos kaklelio vėžio rodikliai geresni nei Lietuvoje. Ką darome ne taip, kad vis dar esame paskutinėje vietoje Europoje drauge su rumunais?“

Būdų išgydyti yra

„Europos šalyse gimdos kaklelio vėžys šiandien įvardijamas kaip nedažna moterų piktybinė liga, – sako Nacionalinio vėžio instituto Mokslinių tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Giedrė Smailytė. – Ypač mažas sergamumas gimdos kaklelio vėžiu yra Šiaurės Europos šalyse,  kur jau penktą dešimtmetį organizuotai vykdomos profilaktinės patikros programos. Pvz., Suomijoje, pradėjus įgyvendinti atrankinės patikros priemones, per 10 metų (nuo 1968 m.  iki 1978 m.) sergamumas gimdos kaklelio vėžiu sumažėjo dvigubai – nuo 16,1 iki 8,6 atv. 100 tūkst. moterų.“

Tai reiškia, kad jau 50 metų yra žinomas, praktiškai patikrintas, veikiantis būdas, kuris padeda sumažinti sergamumą laiku diagnozuojant ir gydant ikivėžinius pakitimus, tačiau mums kitų šalių patirties pritaikyti nesiseka.

Gimdos kaklelio vėžys Lietuvoje sudaro apie 7 proc. moterų susirgimų vėžiu kasmet, 2012 m. Vėžio registro duomenimis, buvo diagnozuotas 431 invazinio gimdos kaklelio vėžio atvejis, sergamumo rodiklis – 26,7 atv./100 tūkst. moterų. Palyginkime, Suomijoje 2012 m. gimdos kaklelio vėžys sudarė 1,1 proc. moterų susirgimų piktybiniais navikais, diagnozuotas 151 invazinio vėžio atvejis, o sergamumo rodiklis buvo 5,5 atv./100 tūkst. moterų. Šis rodiklis Lietuvoje 5 kartus didesnis nei kaimyninėje šalyje.

Galima nesusirgti

„Jei Lietuvoje pavyktų sumažinti sergamumą iki dabartinio Suomijos sergamumo lygio, mūsų šalyje kasmet būtų mažiau nei 100 naujų šios ligos atvejų, – sako dr. G. Smailytė. – Atitinkamai neturėtume ir 200 mirčių nuo gimdos kaklelio vėžio kasmet, t.y. mirčių nuo ligos, kuria nesusirgti yra visos galimybės“.

Lietuvoje 2004 m. liepos mėn. buvo pradėta Atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programa, kurios tikslas – sumažinti sergamumą gimdos kaklelio vėžiu ir mirtingumą nuo šios ligos. Praėjo daugiau nei 10 metų, o ryškių sergamumo tendencijų pokyčių dar nėra: iki programos pradžios buvo diagnozuojama 460–470 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų kasmet, o 2012 m., praėjus aštuoneriems metams nuo Atrankinės patikros programos pradžios, naujų vėžio atvejų skaičius tebeviršija 400“, – teigia dr. G. Smailytė.

Dažniausiai susiduriama su dviem problemomis. Pirmoji, pačių moterų aktyvumas, sąmoningumas, požiūris į savo sveikatą. Kita ne mažiau svarbi, susijusi su programos organizavimu. Europos šalių patirtis rodo, kad jei norima, jog programa veiktų efektyviai, be galimybės nemokamai profilaktiškai pasitikrinti, turi būti numatyta tinkama profilaktinėse programose dalyvaujančių asmenų stebėsena, nuolatinė programos rodiklių analizė, visų programos elementų procedūrų kokybės kontrolė. Neabejotinai už programos organizavimą turi būti atsakingi kvalifikuoti specialistai. To Lietuvoje vis dar nėra. Optimistiškai nuteikia Nacionalinėje vėžio profilaktikos ir kontrolės programoje numatyti steigti profilaktinių programų koordinavimo centrai. Tikėtina, kad profilaktines programas ėmus organizuoti  pasinaudojant geriausia kitų šalių patirtimi situacija ženkliai pagerės.

Tikrinasi tik pusė

Valstybinės ligonių kasos  duomenimis, Lietuvoje programoje dalyvauja tik apie 50 proc. numatyto amžiaus moterų. „Tai tikrai ne tas procentas moterų, kurias patikrinus galėtume gauti tuos rezultatus, kurių norime, – sako dr. Daiva Kanopienė. –  Norėdami, kad mūsų vykdoma programa būtų efektyvi, turėtume patikrinti iki 80 proc. 25–60 m. Lietuvos moterų.“

„Be abejo, mes, onkologai, labai džiaugiamės, kad programa vykdoma, – sako dr. D. Kanopienė.  – Yra teigiamų dalykų: daugiau diagnozuojama ikivėžinių gimdos kaklelio ligų, neinvazinio vėžio ir ankstyvųjų stadijų gimdos kaklelio vėžio atvejų.  Deja, III–IV stadijų atvejų skaičiai išlieka panašūs kaip ir anksčiau – 2012 m. šių stadijų navikai diagnozuoti net 148 moterims, kas sudarė 35 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų.“

Kokios priežastys?

Pasak dr. D. Kanopienės, pakalbėjus su moterimis, paaiškėja, jog jos dažniausiai nebūna pasitikrinusios pagal programą, net nebūna girdėjusios apie galimybę profilaktiškai pasitikrinti. „Ikivėžinės būklės nesukelia jokios simptomatikos, pradinių stadijų vėžys nei skauda, nei moteris ką nors jaučia. Todėl labai svarbu žmonėms tvirtinti vidinę nuostatą – reikia tikrintis profilaktiškai, – sako dr. D. Kanopienė. – Pas ginekologą rekomenduojama apsilankyti kartą per metus, kas tris metus atlikti tyrimą dėl ankstyvojo gimdos kaklelio vėžio – paimti nuo gimdos kaklelio citologinį tepinėlį ir jį ištirti.“