Quantcast

Vėžio prevencija: jei neįžvelgia naudos, negaišta laiko

Žmonės kratosi nemalonių procedūrų, net jei jos padeda užkirsti kelią klastingoms ligoms. Gydymo įstaigos turėtų būti suinteresuotos pakeisti klaidingą žmonių požiūrį, tačiau pastangos – labai įvairios: privačios padaro daugiau nei gali, o štai viešosios dažniausiai nepersistengia.

Moterys bijo akušerių

Kai kurios prevencinės vėžio programos gyvuoja 10 metų, tačiau žmonių požiūris į jas mažai kinta. Šiuo metu Lietuvos gyventojai turi galimybę pasitikrinti pagal penkias prevencines programas: dėl krūties, gimdos kaklelio, prostatos, storosios žarnos vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikos.

Bene labiausiai žmones gąsdinančios prevencinės programos – gimdos kaklelio ir storosios žarnos. Medikai pastebi, kad paraginti pasitikrinti pacientai jas labiausiai ignoruoja ir randa įvairių pasiteisinimų.

„Man viskas gerai“ arba „neturiu laiko“ – taip dažniausiai teisinasi žmonės, išgirdę kvietimą nemokamai pasitikrinti. Moteris atbaido citologinio tepinėlio paėmimas pas akušerę, o norint priduoti tyrimus dėl storosios žarnos tenka paisyti tam tikrų nurodymų dėl išmatų pridavimo.

Tačiau situacija, nors ir po truputį, gerėja. Prieš penkerius metus beveik pagal visas prevencines programas pasitikrindavo vos dešimtadalis tokią galimybę turinčių pacientų. Per pastaruosius kelerius metus šis rodiklis tapo kur kas geresnis.

Nuo praėjusių metų nebeliko vaikams skirtos prevencinės dantų silantavimo programos, nors šios paslaugos, kaip ir anksčiau, teikiamos. Darbų pagal šią programą buvo atliekama itin mažai.

2016 metais iš daugiau kaip 15 tūkst. mažųjų klaipėdiečių vos 6 procentams vaikų dantukai buvo padengti silantais. Geresni rezultatai nebūdavo ir ankstesniais metais.

Atotrūkis – didžiulis

Peržvelgus kelerių metų prevencinių programų duomenis, į akis krenta atotrūkis tarp viešųjų ir privačių gydymo įstaigų rezultatų. Pastarosios gana aktyviai informuoja savo pacientus apie galimybę pasitikrinti, gana nemažai jų tai ir padaro.

Tiesa, planuodami savo darbus nepersistengia visi – numato informuoti ir patikrinti pusę pas juos prisirašiusių bei tam tikroms prevencinėms programoms tinkančių pacientų.

Kai kurios privačios įstaigos savo planus viršija net daugiau nei šimtu procentų. Gana aktyviai šioje srityje dirba kai kurios mažos gydymo įstaigos, turinčios daugiau vyresnio amžiaus pacientų. Mat būtent jiems skirta didžioji dalis prevencinių programų.

Kiek kitokia situacija su kai kuriomis viešosiomis įstaigomis. Klaipėdos sveikatos priežiūras centras, turintis daugiausiai tinkamo amžiaus pacientų, dažniausiai nepatikrina nė pusės jų.

Tačiau nepersistengiančiųjų galima aptikti ir tarp privačių gydymo įstaigų. Kai kurios jų per metus sugeba patikrinti vos keliolika pacientų.

Viešosios gydymo įstaigos teisinasi, kad privatininkams lengviau dėl mažesnių pacientų srautų, tad jie gali daugiau laiko skirti vieno žmogaus konsultacijai ir nepraleisti progos pakalbėti apie prevenciją. Be to, privačias gydymo įstaigas dažniau renkasi jaunesni žmonės.

"Už rankos nenuvesi"

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Statistikos skyriaus vedėja Sigutė Galdikienė patvirtino, kad prevencinių vėžio programų srityje privačios uostamiesčio gydymo įstaigos dirba geriau. Nors visoms įstaigoms, privačioms ir valdiškoms, mokami vienodi įkainiai. Kitose Klaipėdos apskrities savivaldybėse tokių tendencijų nepastebima.

Pasak S. Galdikienės, prevencinių programų rodikliai labai daug priklauso nuo šeimos gydytojo ir paties paciento. Kaip pavyzdį ji paminėjo savo šeimos gydytoją, kuris atėjus laikui visada informuoja apie galimybę pasitikrinti.

„Gydymo įstaigos informuoja pacientus, kuriems priklauso paslauga, o kiek jų ateina pasitikrinti – vėl kitokie skaičiai. Už rankos kiekvieno nenuvesi. Jeigu žmogus rūpinasi savo sveikata, jis ir be gydytojo raginimų nueis pasitikrinti“, - mano vedėja.

S.Galdikienė įsitikinusi, kad dabar informacijos apie prevencines programas išties pakanka, nes dauguma jų gyvuoja ne vienerius metus. Tam gydymo įstaigose platinami lankstinukai, informacija talpinama internetinėje erdvėje.

Įstaigos nelinkusios atvirauti

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Vilma Stasiulienė pabrėžė, kad prevencinių programų efektyvumas labai daug kuo priklauso nuo gydymo įstaigos vadybos ir administracijos, nepriklausomai, ar įstaiga privati, ar viešoji.

Kasmet kiekvienoje Klaipėdos apskrities savivaldybėje organizuojami Ligonių kasų ir gydymo įstaigų atstovų susitikimai, kur aptariamas prevencinių programų įgyvendinimas.

„Yra savivaldybių, kur po šių susitikimų tie rodikliai pasikeičia ir situacija pagerėja. Ar tenkina situacija Klaipėdoje? Tenkintų, jei rezultatas būtų 100 proc. patikrintų asmenų, kuriems ta paslauga priklausytų. Kuo daugiau žmonių patikrinama, tuo didesnė tikimybė laiku aptikti naviką. Kuo anksčiau aptinki, tuo lengviau išgydyti“, - sakė pavaduotoja.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių