- Sandra Lukošiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žmonės kratosi nemalonių procedūrų, net jei jos padeda užkirsti kelią klastingoms ligoms. Gydymo įstaigos turėtų būti suinteresuotos pakeisti klaidingą žmonių požiūrį, tačiau pastangos – labai įvairios: privačios padaro daugiau nei gali, o štai viešosios dažniausiai nepersistengia.
Moterys bijo akušerių
Kai kurios prevencinės vėžio programos gyvuoja 10 metų, tačiau žmonių požiūris į jas mažai kinta. Šiuo metu Lietuvos gyventojai turi galimybę pasitikrinti pagal penkias prevencines programas: dėl krūties, gimdos kaklelio, prostatos, storosios žarnos vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikos.
Bene labiausiai žmones gąsdinančios prevencinės programos – gimdos kaklelio ir storosios žarnos. Medikai pastebi, kad paraginti pasitikrinti pacientai jas labiausiai ignoruoja ir randa įvairių pasiteisinimų.
„Man viskas gerai“ arba „neturiu laiko“ – taip dažniausiai teisinasi žmonės, išgirdę kvietimą nemokamai pasitikrinti. Moteris atbaido citologinio tepinėlio paėmimas pas akušerę, o norint priduoti tyrimus dėl storosios žarnos tenka paisyti tam tikrų nurodymų dėl išmatų pridavimo.
Tačiau situacija, nors ir po truputį, gerėja. Prieš penkerius metus beveik pagal visas prevencines programas pasitikrindavo vos dešimtadalis tokią galimybę turinčių pacientų. Per pastaruosius kelerius metus šis rodiklis tapo kur kas geresnis.
Nuo praėjusių metų nebeliko vaikams skirtos prevencinės dantų silantavimo programos, nors šios paslaugos, kaip ir anksčiau, teikiamos. Darbų pagal šią programą buvo atliekama itin mažai.
2016 metais iš daugiau kaip 15 tūkst. mažųjų klaipėdiečių vos 6 procentams vaikų dantukai buvo padengti silantais. Geresni rezultatai nebūdavo ir ankstesniais metais.
Atotrūkis – didžiulis
Peržvelgus kelerių metų prevencinių programų duomenis, į akis krenta atotrūkis tarp viešųjų ir privačių gydymo įstaigų rezultatų. Pastarosios gana aktyviai informuoja savo pacientus apie galimybę pasitikrinti, gana nemažai jų tai ir padaro.
Tiesa, planuodami savo darbus nepersistengia visi – numato informuoti ir patikrinti pusę pas juos prisirašiusių bei tam tikroms prevencinėms programoms tinkančių pacientų.
Kai kurios privačios įstaigos savo planus viršija net daugiau nei šimtu procentų. Gana aktyviai šioje srityje dirba kai kurios mažos gydymo įstaigos, turinčios daugiau vyresnio amžiaus pacientų. Mat būtent jiems skirta didžioji dalis prevencinių programų.
Kiek kitokia situacija su kai kuriomis viešosiomis įstaigomis. Klaipėdos sveikatos priežiūras centras, turintis daugiausiai tinkamo amžiaus pacientų, dažniausiai nepatikrina nė pusės jų.
Tačiau nepersistengiančiųjų galima aptikti ir tarp privačių gydymo įstaigų. Kai kurios jų per metus sugeba patikrinti vos keliolika pacientų.
Viešosios gydymo įstaigos teisinasi, kad privatininkams lengviau dėl mažesnių pacientų srautų, tad jie gali daugiau laiko skirti vieno žmogaus konsultacijai ir nepraleisti progos pakalbėti apie prevenciją. Be to, privačias gydymo įstaigas dažniau renkasi jaunesni žmonės.
"Už rankos nenuvesi"
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Statistikos skyriaus vedėja Sigutė Galdikienė patvirtino, kad prevencinių vėžio programų srityje privačios uostamiesčio gydymo įstaigos dirba geriau. Nors visoms įstaigoms, privačioms ir valdiškoms, mokami vienodi įkainiai. Kitose Klaipėdos apskrities savivaldybėse tokių tendencijų nepastebima.
Pasak S. Galdikienės, prevencinių programų rodikliai labai daug priklauso nuo šeimos gydytojo ir paties paciento. Kaip pavyzdį ji paminėjo savo šeimos gydytoją, kuris atėjus laikui visada informuoja apie galimybę pasitikrinti.
„Gydymo įstaigos informuoja pacientus, kuriems priklauso paslauga, o kiek jų ateina pasitikrinti – vėl kitokie skaičiai. Už rankos kiekvieno nenuvesi. Jeigu žmogus rūpinasi savo sveikata, jis ir be gydytojo raginimų nueis pasitikrinti“, - mano vedėja.
S.Galdikienė įsitikinusi, kad dabar informacijos apie prevencines programas išties pakanka, nes dauguma jų gyvuoja ne vienerius metus. Tam gydymo įstaigose platinami lankstinukai, informacija talpinama internetinėje erdvėje.
Įstaigos nelinkusios atvirauti
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Vilma Stasiulienė pabrėžė, kad prevencinių programų efektyvumas labai daug kuo priklauso nuo gydymo įstaigos vadybos ir administracijos, nepriklausomai, ar įstaiga privati, ar viešoji.
Kasmet kiekvienoje Klaipėdos apskrities savivaldybėje organizuojami Ligonių kasų ir gydymo įstaigų atstovų susitikimai, kur aptariamas prevencinių programų įgyvendinimas.
„Yra savivaldybių, kur po šių susitikimų tie rodikliai pasikeičia ir situacija pagerėja. Ar tenkina situacija Klaipėdoje? Tenkintų, jei rezultatas būtų 100 proc. patikrintų asmenų, kuriems ta paslauga priklausytų. Kuo daugiau žmonių patikrinama, tuo didesnė tikimybė laiku aptikti naviką. Kuo anksčiau aptinki, tuo lengviau išgydyti“, - sakė pavaduotoja.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seną keičia naujas? Skausmo gydymas dabar
Lėtinis skausmas yra neatskiriama gyvenimo dalis, su juo susiduria milijonai žmonių visame pasaulyje. Nuo senovės civilizacijų su pradiniais ir primityviausiais gydymo metodais iki šiuolaikinės inovatyvios medicinos pagrindinė problema išl...
-
Prahos ligoninė per klaidą moteriai atliko abortą1
Vienoje Prahos ligoninių nėščiai moteriai per klaidą buvo atliktas abortas. ...
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika8
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...