Vėjaraupiai yra viena labiausiai paplitusių infekcinių ligų (rizika užsikrėsti 80 – 90 proc.), kurios galima išvengti pasiskiepijus. Nesirgę vaikai gali užsikrėsti vėjaraupiais nuo sergančiojo juostine pūsleline asmens. Lietuvoje visuotinis vaikų skiepijimas nuo vėjaraupių netaikomas, tačiau savo lėšomis galima skiepyti tiek vaikus, tiek suaugusius. Ypač rekomenduojama vakcina nuo vėjaraupių skiepyti anksčiau nesirgusius vaikus, lankančius vaikų ugdymo įstaigas, sergančius lėtinėmis ligomis, su nusilpusia imunine sistema. Taip pat rekomenduojama skiepyti nesirgusius vėjaraupiais suaugusius, slaugančius ligonius; kitus asmenis, turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką (moteris, planuojančioms nėštumą, medicinos darbuotojus, ikimokyklinio ugdymo įstaigos personalą); asmenis, kurių imuninė sistema nusilpusi. Vėjaraupių vakcina negalima skiepyti nėščiųjų ir asmenų, kuriems neseniai buvo perpilta kraujo ar buvo skiriami imunoglobulinai.

Centro duomenimis, 2014 m. užregistruoti 1379 vėjaraupių atvejai (sergamumo rodiklis 57,7 atv./10 tūkst. gyv.), t. y. beveik 1,4 karto daugiau nei 2013 m. (994 atvejai). Praėjusiais metais užregistruota daugiausiai vėjaraupių atvejų per pastaruosius aštuonerius metus (2008 - 2014 m.). 2014 m. didžiausias sergamumas vėjaraupiais stebimas Pasvalio, Rokiškio ir Kupiškio rajonuose, kur sergamumo rodiklis siekė atitinkamai 76,5, 74,2 ir 72,9 atv./10 tūkst. gyv., mažiausias – Panevėžio rajone 37,0 atv./10 tūkst. gyv. Daugiausia susirgusiųjų vėjaraupiais registruota tarp 4-6 metų amžiaus vaikų.

Panevėžio visuomenės sveikatos centras (toliau - Centras) primena, kad vėjaraupiai - viena iš pūslelinės infekcijos formų, sukelta Varicella - Zoster viruso. Kadangi po infekcijos virusas lieka organizme (nugaros smegenų mazguose), nusilpus imuninei sistemai jis gali suaktyvėti ir sukelti kitą ligą - juostinę pūslelinę (herpes zoster). Vėjaraupių inkubacinis periodas (nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo) trunka nuo 10 iki 21 d., tai priklauso nuo organizmo imlumo infekcijos sukėlėjui. Ligos pradžia ūmi (1 - 2 d.), pasireiškianti karščiavimu, silpnumu, bloga savijauta, vėliau bėrimu: veido, plaukuotos galvos dalies, rankų, kojų bei viso kūno odą, kartais net gleivinių.

Siekiant išvengti vėjaraupių, svarbu imtis ir nespecifinių profilaktikos priemonių: laikytis rankų higienos taisyklių, reguliariai vėdinti patalpas, drėgnu būdu valyti daiktų paviršius. Asmeniui, kuriam pasireiškė vėjaraupiams būdingi simptomai (odos bėrimas, karščiavimas), nedelsiant rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.