Prieš tris dešimtmečius nepagydomo ligonio diagnozę išgirdęs dabar 83-ejų Vytautas Mockevičius daug dirba ir jaučiasi puikiai. Kaip tai pavyko?

Lemtingas gyvenimo pokytis

V.Mockevičius – Alytaus sveikuolių klubo "Ryžtas" vadovas. Šiuo metu mėgaujasi pensija, aktyviai dalyvauja visuomeninių organizacijų veikloje, vadovauja sudėtingam daugiabučio namo renovacijos projektui.

Bet taip buvo ne visada. Prieš kelis dešimtmečius jis buvo nurašytas. Gydytojai nežadėjo nieko gero, siūlė išeiti į išankstinę pensiją ir likusius metus praleisti nuolat bendraujant su kardiologais.

Tuomet Vytautui buvo 55-eri. Nuo įtempto ir sudėtingo darbo kankino nuovargis, padidėjo kraujospūdis, širdies veiklos sutrikimai. Su gydytojų pasiūlymu nebedirbti vyras nenorėjo sutikti.

"Kaip tik tuo metu sužinojau, kad Šventojoje organizuojama sveikos gyvensenos stovykla. Ji truko tris savaites su griežtai vegetariška, bet sočia mityba, turininga dienotvarke. Gyvenimo būdas stovykloje, įgytos žinios ir patirtis "praplovė smegenis", atsirado kitoks supratimas kaip gyventi", – prisimena V.Mockevičius.

Grįžęs į namus jis pakeitė mitybą ir tvarką, dienotvarkėje atsirado vietos mankštoms ir pabėgiojimui. Bibliotekoje padaugėjo sveikos gyvensenos knygų.

Būti originaliam – ne gėda

"Anksčiau gyvenau įprastai, be didelių nuklydimų nuo normos: dirbau be poilsio, rūpinausi viskuo be atrankos, maitinausi kaip ir visi, galvodamas, kad daug dirbant reikia daug riebaus maisto, galima valgyti bet kada arba dirbti ir alkanam", – kritiškai į savo praeitį žvelgia Vytautas ir priduria, kad apie mankštą, grūdinimąsi nebuvo ir kalbos.

Nervintis ir pykti, matant negatyvius reiškinius, poelgius, charakterius, buvo normalu.

"Pasirinkau sveiką gyvenseną, nes įsitikinau, kad alternatyvos nėra. Pozityvus nusiteikimas, aktyvus gyvenimas, vadovavimasis gamtos dėsningumais yra aukščiau už dabartinę medikamentę medicinos praktiką", – įsitikinęs V.Mockevičius.

Šeima į jo nukrypimą sveikos gyvensenos pusėn iš pradžių reagavo santūriai, vėliau, išryškėjus sveikėjimo rezultatams, – pagarbiai. Ne tik dingo antsvoris, bet ir sunormalėjo kraujospūdis, suretėjo ir visai išnyko galvos skausmai, pagerėjo miego kokybė, nebetrūksta oro lipant laiptais ir net bėgant.

Drąsina ryžtis pokyčiams

"Žmona nelinkusi staigiems pokyčiams, kasdien vartoja medikamentus, todėl vis dar laukiu tų pokyčių, o vaikai savo gyvenimo būdu daugiau sveikuoliai nei sveikatos – gyvenimo gėrio – švaistūnai. Jie, stebėdami mane iš šalies, atsirinko tai, kas reikalinga", – Vytautas rūpinasi ir artimųjų sveikata.

Gyvenimo būdą pakeitusio vyro draugai, pažįstami stebisi, matydami jį besimaudantį eketėje sausio 1-ąją, vasario 16-ąją, kovo 11-ąją, šventų Velykų rytą saulei tekant. Jie mano, kad tam reikia didelės valios, kurios, kaip ir geros sveikatos, gamta jiems nepadovanojo.

"Iš tiesų yra kitaip: reikia ryžtis pokyčiams", – pataria V.Mockevičius.

Gerą savijautą, darbingumą, pozityvų požiūrį į gyvenimą jis užtikrina labiau vegetariška mityba, kasdienėmis mankštomis, šalto vandens procedūromis. Vyras užsiima įvairia veikla, skiria dėmesio dvasinei sveikatai.

Po mankštos – šaltas dušas

"Aš keliuosi ne vėliau kaip šeštą valandą ryto. Prieš mankštą arba tuoj po jos išgeriu stiklinę vandens. Kiekvieną rytą pradedu nuo taškinio masažo imuninei sistemai stiprinti, darau mankštą sąnariams, kvėpavimo, penkis Tibeto pratimus, skiriu laiko maldai ir meditacijai. Jei skubu, mankšta netrunka daugiau kaip valandą, o jei turiu laiko – skiriu sau dvi–pustrečios valandos", – dalijasi patirtimi V.Mockevičius.

Po tokios mankštos jis palenda po šaltu dušu arba apsilieja šaltu vandeniu iš kibiro. Pastarasis grūdinimosi metodas, anot Vytauto,  yra veiksmingesnis.