Vaistai degalinėse – žingsnis pirmyn ar atgal?

Galbūt jau labai greitai užsukę į degalinę galėsime ne tik įsipilti degalų, suvalgyti sumuštinį ar išgerti kavos, bet ir nusipirkti vaistų. Pavasario sesijos metu ketinama pakeisti Farmacijos įstatymą, kuris leistų vaistais prekiauti ne tik vaistinėse, bet ir kitose prekybos vietose.

Įstatymo pataisos dar tik ruošiamos, bet jau prieš porą savaičių degalinėse startavo prekyba tam tikrais vaistinėmis priemonėmis. Ir tai spėjo sukelti tikrą diskusijų audrą. Nors vaistininkus ši reforma baugina, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ramina, jog degalinėse bus parduodami tik būtiniausi nereceptiniai vaistai.

„Mes kalbame ne apie kokius receptinius vaistus ar antibiotikus. Siekiame, kad būtų pardavinėjama tik nedidelė grupė vaistų, kuriems nereikalingas gydytojo receptas. Ne pardavinėjimo vieta lemia, kad žmogus apsisprendžia ką nors nusipirkti ar juo labiau – panaudoti blogam tikslui. Net ir parduodant medikamentus vaistinėje, žmogus gali apeiti kelias vaistines ir nusipirkti mirtiną kokių nors vaistinių dozę“, – mano ministras A. Veryga.

Visgi toli gražu ne visi yra patenkinti tokia reforma. Skirtingų institucijų atstovai dalinasi savo įžvalgomis apie naująjį vaistinių preparatų pardavimų modulį.

Degalinių tinklą „Statoil“ valdančios bendrovės „Circle K Lietuva“ kategorijų vadovas Jaroslavas Snarskis:

Padedame klientams sutaupyti

Asortimentas suformuotas taip, kad žmonės galėtų numalšinti pirmuosius peršalimo simptomus, pagelbėti virškinimui, išgerti vitaminų, dezinfekuoti rankas.

– Mūsų klientai greitai pastebėjo specialius stovus su nereceptinėmis vaistinėmis prekėmis ir pasinaudoja galimybe sutaupyti laiko, kurio reikėtų specialiai važiuojant į prekybos centrą ar vaistinę. Asortimentas suformuotas taip, kad žmonės galėtų numalšinti pirmuosius peršalimo simptomus, pagelbėti virškinimui, išgerti vitaminų, dezinfekuoti rankas.

Tarsi nedideli nepatogumai, tačiau įsitikiname, kad jų sprendimui skyrę didesnį dėmesį, padedame klientams sutaupyti tiek laiko, tiek apčiuopiamų finansinių kaštų. Juolab, kad ilgesnės kelionės metu ne visuomet pažįstamos aplinkinės vietovės ir žinoma, kur yra artimiausias prekybos centras ar vaistinė. Be to, degalinės privalumas yra, kad ji dirba visą parą. Neseniai „Statoil“ degalinėse pasirodę kai kurie vaistiniai preparatai, jau maloniai stebina klientus.

Kaip pavyzdį būtų galima paminėti tuos vairuotojus, kurie bent kartą gyvenime yra vežę supimui jautrų keleivį ir žino, kokia komplikuota tokiu atveju tampa kelionė. Viena mūsų nereceptinių vaistinių prekių yra pykinimą mažinantis augalinis preparatas. Atrodytų logiška, kad jį įsigyti galima degalinėje, tačiau iki šiol to nebuvo ir vairuotojai maloniai nustemba, galėdami nusipirkti tokį preparatą tiesiog kelyje. Kita vertus, tradicinis klausimas, kurio sulaukiame, yra apie tai, ar greitai degalinėje bus galima įsigyti vaistų nuo skausmo, tačiau teisės aktai to kol kas neleidžia daryti.

Prieš

Kelerius metus „Eurovaistinės“ vaistinės vedėja dirbanti Rasa Keraitė:

Farmacijos žingsnis atgal

Jeigu žmogui leidžiama nusipirkti vaistų bet kur, be jokios konsultacijos, vadinasi, einam prie tokios sistemos, kai žmogus gali save ir apnuodyti.

– Medicininių preparatų pardavinėjimai degalinėse gali ne padėti, o smarkiai pakenkti žmonių sveikatai. Neigiamai žiūriu į tai, nes turiu daug svarbių argumentų. Pirmiausia, tai yra vaistai, o ne maisto prekė ar degalai. O tarp vaisto ir nuodo – labai mažas skirtumas, siaura riba. Ir jeigu žmogui leidžiama nusipirkti vaistų bet kur, be jokios konsultacijos, vadinasi, einam prie tokios sistemos, kai žmogus gali save ir apnuodyti. Nes visokių yra žmonių, kurie ne tik gydymo tikslais gali nusipirkti vaistų. Manau, kad tokiu leidimu gali pasinaudoti ta žmonių grupė, kurie vaistus vartos neracionaliai. Taip, mes palengvinam žmogui įsigijimo procesą, bet jeigu reikia vaistų, juk yra budinčios vaistinės.

Net ir maisto papildus pardavinėti yra blogai, nes per didelis jų vartojimas, gali sukelti neigiamą poveikį sveikatai. Papildai yra maisto papildymas, o ne jo pakaitalas. Labai svarbu, kad tokius preparatus rekomenduotų profesionalas.

Sveikatos apsaugos ministerijai priėmus tokį vaistų pardavimų modelį, farmacijos srityje žengiamas žingsnis atgal. Dabar kalbame apie farmacinę rūpybą, kad reikia žmones daugiau konsultuoti apie vaistų suderinamumą. O prekyba vaistais degalinėje – ėjimas priešinga linkme. Jau minėjau, kad yra budinčios vaistinės, jose bet kada gali įsigyti vaistų. Tad degalinėse jais prekiauti tikrai nėra prasmės.


Tarp kita ko

Farmacijos gamybos ir pardavimų verslas yra vienas didžiausių pasaulyje. Skaičiuojama, kad kasmet tokios įmonės uždirba milijardus eurų. Iki 2018 metų tikimasi, kad nereceptinių vaistų pardavimai perkops 1,2 trilijardo eurų. Tačiau ne visi preparatai pacientams yra įperkami, kai kurie gali kainuoti net ir šešiaženklę sumą. Tokius įspūdingus pinigus dažnai tenka mokėti už nereceptinius vaistus, kurie yra skirti gydyti itin retas ligas, pasireiškiančias vos keliems šimtams šalies ar net pasaulio pacientų.

Brangiausių pasaulio vaistų sąrašas

Glybera – brangiausiai parduodamas vaistas pasaulyje. Per metus šio preparato vartojimas kainuoja apie 1 mln. eurų. Jis skirtas suaugusiems, kuriems diagnozuotas lipoproteinlipazės nepakankamumas. Lipoproteinlipazės nepakankamumas yra reta liga, kuria pacientai serga dėl lipoproteinlipazės – fermento, kuris kontroliuoja riebalų skaidymą, – geno defekto. Šia liga sergantiems pacientams reikia laikytis griežtos neriebių maisto produktų dietos ir paprastai kartojasi pankreatito priepuoliai, t. y. sunki ir pavojų gyvybei kelianti komplikacija. Europoje šia liga serga tik apie tūkstantis gyventojų.

Soliris – per metus šio vaisto vartojimas pacientui gali kainuoti daugiau nei 400 tūkst. eurų. Jis skirtas gydyti paroksizminę naktinę hemoglobinuriją, kuria serga vos maždaug 8 tūkst. pasaulio gyventojų. Tai reta įgyta lėtinė liga, kuriai būdinga hemolizė, polinkis trombozėms ir kraujodaros nepakankamumas. Ligos priežastis yra kaulų čiulpuose esančių kamieninių ląstelių defektas.

Elaprase – per metus vaisto vartojimas gali kainuoti apie 370 tūkst. eurų. Jis skirtas Hunterio sindromu sergantiems pacientams gydyti. Hunterio sindromu sergančio paciento organizmas negamina fermento iduronato-2-sulfatazės. Šis fermentas organizmui reikalingas glikozaminoglikanams (GAG) skaidyti. Kadangi Hunterio sindromu sergančio paciento organizmas šių medžiagų neskaido, GAG pamažu kaupiasi daugelyje organų ir jiems kenkia. Tai sukelia įvairių simptomų, ypač kvėpavimo ir vaikščiojimo sutrikimų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Juozas

Juozas portretas
Pernelyg didelis vartojimas kenkia. Lyg tai kas nors kontroliuoja kiek aš perku nereceptinių vaistų vaistinėse. Nors toną ten pirk, vaistininkai nuo to bus ypač patenkinti.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ligos neatostogauja: susirgimų vasarą itin daugėja
    Ligos neatostogauja: susirgimų vasarą itin daugėja

    Vasaros laikotarpiu ištrūkę iš namų daugiau laiko praleidžiame pramogaudami lauke ir rečiau susimąstome apie kylančią sušalimo riziką, taip pat dažnas mažiau dėmesio skiriame asmens higienai. Deja, ligos ir susirgimai neatostog...

  • Kaip teikti pirmąją pagalbą, kad nepakenktume
    Kaip teikti pirmąją pagalbą, kad nepakenktume

    Pastebėję blogai pasijutusį ar sužeistą žmogų, jei tik galime, skubame jam padėti. Tačiau nežinodami, kaip teikti pirmąją pagalbą, galime žmogui ne padėti, o pakenkti. ...

  • Emigrantė: lietuviai, nepatenkinti eilėmis pas gydytojus, turėtų pagyventi užsienyje
    Emigrantė: lietuviai, nepatenkinti eilėmis pas gydytojus, turėtų pagyventi užsienyje

    Didžiojoje Britanijoje gyvenanti Rasa, kaip ir daugelis lietuvių emigrantų, išvyko užsidirbti, tačiau sukūrusi šeimą šalyje pasiliko ilgesniam laikui. Šiandien moteris į Lietuvą grįžta ne tik atostogauti, bet ir pasinaudo...

    12
  • Savigyda vaistažolėmis: kaip atpažinti pavojingas?
    Savigyda vaistažolėmis: kaip atpažinti pavojingas?

    „Lietuvoje turime labai daug vaistinių augalų, turbūt skaičiuotume šimtais, o vaistažolių rinkimas yra puiki galimybė praleisti laiką gamtoje, tačiau vaistažolės iš vaistų ir vitaminų gali virsti pavojumi sveikatai“, &nda...

  • Modernūs protezai – aktyviems žmonėms
    Modernūs protezai – aktyviems žmonėms

    Lietuvoje pradedamos kompensuoti modernios ortopedijos techninės priemonės – blauzdos protezai su vakuuminio tvirtinimo sistema ir šlaunies protezai su hidrauliniu kelio sąnariu bei aktyvia pėda. ...

  • Naujagimis, telpantis mamos delne
    Naujagimis, telpantis mamos delne

    Ankstukai nesveria nė kilogramo. Tačiau jie užauga, ir gana dideli, nes jiems padeda ne tik tėvai ir medikai, bet ir likimo draugai. ...

  • Tenka ilgai sėdėti? Šie pratimai kaip tik jums!
    Tenka ilgai sėdėti? Šie pratimai kaip tik jums!

    Kiekvienas iš mūsų žino, ką reiškia nuovargis, atsirandantis ilgai sėdint. Nuo jo kenčiame tiek darbe, tiek keliaudami lėktuvu, automobiliu, traukiniu ar autobusu. Pasak stuburo ir sveikatingumo centro „Sveikatos sala“ kinezite...

  • Naudotis e.sveikatos sistema ministerija skatins finansiškai
    Naudotis e.sveikatos sistema ministerija skatins finansiškai

    Naudotis elektroninės sveikatos sistema įstaigos bus skatinamos finansiškai, sistema bus naudojama ir įstaigų reitingavimui, žada Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir sistemą perimančios Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovai. ...

    6
  • Bitininkas: bitės „bučinys“ naudingas sveikatai
    Bitininkas: bitės „bučinys“ naudingas sveikatai

    Bičių nuodai per nervų sistemą patenka į smegenis ir stimuliuoja snaudžiančius smegenų centrus, LRT RADIJUI sako bitininkas Leopoldas Tarakevičius. O tada šie centrai siunčia signalus į skaudamą arba pažeistą vietą. „Taigi nuodai st...

  • Patvirtinta: kuo sveikiau valgysime, tuo ilgiau gyvensime
    Patvirtinta: kuo sveikiau valgysime, tuo ilgiau gyvensime

    Reikia paskatos maitintis sveikiau? Neseniai atliktu tyrimu patvirtinta, kad žmonės, kurie savo dietą bent retkarčiais pakoreguoja taip, kad ji būtų sveikesnė, tikėtina, gyvens ilgiau, mokslo naujienų portale livescience.com rašo apžvalginink...

Daugiau straipsnių