„Išoperuojame daug apčiuopiamų pakitimų. Kreiptis geriau ne tada, kai pasikeičia krūties forma ar užčiuopiami dariniai, deja, tik 30-40 proc. moterų dalyvauja prevencinėje krūties vėžio programoje“, - apgailestavo chirurgas.

Jei pavyktų pasiekti, kad Ligonių kasų lėšomis apmokamą tyrimą pasidarytų daugiau pacienčių, kurioms ši programa skirta, mirštamumą nuo krūties vėžio pavyktų stipriai sumažinti. „Juolab, kad turime visas galimybes šiuolaikiškai gydyti šią ligą”, - antradienį Nacionaliniame vėžio institute surengtoje spaudos konferencijoje sakė prof. V. Ostapenko.

Jauniausia jo operuota krūties vėžiu susirgusi pacientė buvo 23 metų, vyriausia - 91 metų moteris.

Kas minutę dėl krūties vėžio miršta po moterį, tai yra apie 1400 moterų kasdien.

Pasak mamologės, krūtų chirurgės Daivos Gudavičienės, 2012 m. pasaulyje nustatyta 1,7 mln. naujų krūties vėžio atvejų. Kas minutę dėl krūties vėžio miršta po moterį, tai yra apie 1400 moterų kasdien. Lietuvoje kasmet registruojama apie pusantro tūkstančio naujų krūties vėžio atvejų. Šis onkologinis susirgimas - vyraujantis drauge su odos vėžiu.

Kaip atkreipė dėmesį prof. V. Ostapenko, ir vyrai serga krūties vėžiu, jų būna nuo 15 iki 20 per metus. Skirtingai nei moterims, kurioms pastaraisiais metais vis dažniau ši onkologinė liga nustatoma pradinėse stadijose, vyrai kreipiasi pavėluotai.

Kaip pastebi daktarė D. Gudavičienė, net ir šeimos gydytojai negali patikėti, kad vyrui gali būti krūties vėžys, jie patys - juolab. Laimei, kreiptis į onkologus dažną vyrą paskatina žmona.

„Kaip vyrai moteris turi pasaugoti, atkreipti dėmesį į krūties pakitimus, taip ir moterims nereikėtų atmesti šios minties, jei kyla menkiausių įtarimų, paskatinti kreiptis į gydytoją”, - sakė prof. V. Ostapenko.

Profilaktinės mamogramos, kuriomis gali būti nustatomi ir dar neapčiuopiami dariniai krūtyje, atliekamos nuo 2005 m.

Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų. Mamografinis tyrimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis atliekamas kartą per 2 metus.

Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos.

Pasak daktarės D. Gudavičienės, siektina patikrinti 80-85 proc. rizikos grupės moterų. Skandinavijos šalyse tokia galimybe pasinaudoja net per 90 proc. pacienčių. To pasiekus Lietuvoje, būtų realu tikėtis, kad mirtingumas nuo krūties vėžio mažėtų.

Ir vyrai serga krūties vėžiu, jų būna nuo 15 iki 20 per metus. Skirtingai nei moterims, kurioms pastaraisiais metais vis dažniau ši onkologinė liga nustatoma pradinėse stadijose, vyrai kreipiasi pavėluotai.

„Centrų, kuriuose galima nustatyti dar neapčiuopiamus darinius krūtyse - apie 30. Profilaktinės programos tikslas - nustatyti mažus pakitimus, kurių moteris dar nejaučia. Tikslesnei diagnostikai naudojama ir mamografiją papildanti krūtų magnetinio rezonanso tomografija“, - sakė daktarė D. Gudavičienė.

Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojos mokslui ir plėtrai prof. Sonatos Jarmalaitės žiniomis, Sveikatos apsaugos ministerija planuoja pirkti skaitmeninius mamografus ir aprūpinti jais sveikatos priežiūros centrus, kad patikra būtų prieinama ir atokiau gyvenančioms moterims, tad situacija turi gerėti.

ELTA primena, kad ankstyvas krūties vėžys nesukelia skausmo, dažnai neturi kitokių simptomų. Kartais galima pastebėti krūties formos ar simetrijos pokyčius, pokyčius aplink spenelį, užčiuopti padidėjusius limfmazgius, sukietėjimus. Iš pradžių net ir užčiuoptas mazgelis gali būti visai neskausmingas.

Pažengęs vėžys gali pasireikšti sukietėjimais ar sustorėjimais krūtyse ar šalia jų pažasties zonoje, krūtų dydžio ar formos pokyčiais, pokyčiais odoje.