- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kas penktas suaugęs Lietuvos gyventojas per pastaruosius trejus metus naudojosi kokiomis nors medicinos paslaugomis kitose Europos sąjungos šalyse, beveik pusė suaugusių žino, kad jie turi teisę į nemokamą medicinos pagalbą kitose ES šalyse ir tik 10 proc. galvoja, kad už būtinąją medicinos pagalbą užsienyje jie turi sumokėti patys. Tai paaiškėjo po Europos Parlamento nario Valentino Mazuronio užsakymu atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos sveikatos apsaugos klausimais.
„Esu nustebęs, kad net penktadalis lietuvių yra naudojęsi sveikatos apsaugos paslaugomis kitose ES šalyse. Tai rodo, kad arba lietuviai nemažai keliauja, arba, kad nemaža dalis piliečių yra gerai informuoti kokią naudą jie gali gauti asmeniškai visoje ES. Jeigu kažkas mano, kad jų sveikata geriau pasirūpins kitoje šalyje – jie turi teisę ten vykti ir gydytis“, – teigia V. Mazuronis.
Kiek didesnė dalis pasinaudojusių tokiomis paslaugomis yra tarp miestų (27 proc.), o ne kaimo (17 proc.) ar didmiesčių (16 proc.) gyventojų. Daugiausiai pasinaudojusių tokiomis paslaugomis yra tarp vadovų bei verslininkų (34 proc.), mažiausiai – tarp besimokančio jaunimo (12 proc.). Lyginant gyventojus pagal pajamas neišsiskyrė nei viena pajamų grupė (visos teigiamai atsakė ~20 proc.), vadinasi, pajamos nelemia ar žmogus naudojosi sveikatos apsaugos paslaugomis kitose ES šalyse ar ne.
Lietuvos piliečiai, kurie yra apdrausti PSD ir turi Europos draudimo kortelę turi teisę visose ES šalyse nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą – tam nereikalingi jokie specialūs kelionės draudimai. Beveik pusė suaugusių (47 proc.) gyventojų tai žino, kas trečias mano (31 proc.), kad tokią teisę turi visi Lietuvos piliečiai nepriklausomai nuo to ar jie yra apdrausti savo šalyje ir tik kas dešimtas (10 proc.) teigia, kad už būtinąją medicinos pagalbą Lietuvos piliečiai turi susimokėti.
„Tiesa ta, kad jeigu turite sveikatos draudimą Lietuvoje – turite jį visoje ES. Tai yra kiekvieno ES piliečio teisė. Rezultatai rodo, kad tik apie pusę lietuvių tai žino. Mano manymu, tai privalėtų žinoti kiekvienas pilietis ir tuo naudotis. Džiugu bent tai, kad tik 10 proc. galvoja, kad už viską turi susimokėti, vadinasi absoliuti dauguma nebijos kreiptis pagalbos jei tik jos prireiks“, – sako V. Mazuronis.
Geriausiai informuoti apie galimybes nemokamai gauti medicinos pagalbą ES yra vidutinio amžiaus, labiau pasiturintys gyventojai, specialistai, vadovai ir verslininkai. Svarbu pažymėti, kad 41 proc. iš tų, kas yra pasinaudojęs būtinąja medicinos pagalba kitose ES šalyse, mano, kad tokią teisę turi visi Lietuvos piliečiai, tuo tarpu tarp tų, kas tokiomis paslaugomis nesinaudojo, taip mano 29 proc.
Tuo tarpu manančių, kad tokią teisę turi apdrausti PSD ir turintys Europos draudimo kortelę, dalis abiejose grupėse vienoda (47 proc. tarp pasinaudojusių medicinos pagalba kitose ES šalyse ir 46 proc. tarp nesinaudojusių).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms1
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...