Lietuvoje ypač daug nerimo ima kelti „girtų vaistų“ tendencija, kai psichotropiniai medikamentai vartojami su alkoholiu, teigia Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras. „Pradeda vyrauti europinės tendencijos, kai daugiau apsinuodijama centrinę nervų sistemą veikiančiais vaistais, kartais kartu su alkoholiu“, – pabrėžia jis.

Anot Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės, ne mažiau svarbu, kad Lietuvoje suvartojama labai daug vaistų, kuriems kitose šalyse saugumo sumetimais įvesti apribojimai. „O pas mus šitie vaistai yra kompensuojamųjų vaistų sąraše, jiems skiriamos didelės sumos pinigų“, – LRT radijo laidoje „60 minučių“ sakė Seimo narė.

Pasitikima ne specialistais, o pažįstamais

Pagal suvartojamų vaistų vidutinę paros dozę Lietuva priskiriama prie daugiausia vaistų suvartojančių Europos Sąjungos šalių. D. Mikutienės nuomone, galbūt taip yra, nes Lietuvos gyventojai turi mažai informacijos, nors kitose šalyse parengiama išsami informacija apie šalutinį vaistų poveikį ir kaip reikėtų juos vartoti.

„Šiandien [trečiadienį – LRT.lt] buvome posėdyje Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje ir buvo pristatytas vaistų suvartojimas Lietuvoje ir kitose šalyse 2010–2012 m. Tai pirmas toks bendras leidinys, kur labai glaustai pateikti pagrindiniai šalių rodikliai. Turiu pasakyti, kad vaistų suvartojimo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tendencijos panašios. Nebent reikėtų kalbėti pagal atskiras vaistų grupes“, – pastebi ji.

R. Badaro manymu, daug kam Lietuvoje vaistas yra maistas, žmonėms susidaro įspūdis, kad daugiau vaistų reiškia daugiau sveikatos: „Lietuva yra drąsi šalis – žmonės linkę eksperimentuoti su savimi ir vartoja ne tiek gydytojų paskirtus vaistus, kiek kaimynės rekomenduotus ar namuose stalčiuke rastus. [...] Medikų autoritetas menkinamas ir daug žmonių jais nelinkę tikėti.“

Anot Toksikologijos centro vadovo, dabar keičiasi ir vaistų spektras, dažnėja „girtų vaistų“. „Pradeda vyrauti europinės tendencijos, kai daugiau apsinuodijama centrinę nervų sistemą veikiančiais vaistais, kartais kartu su alkoholiu“, – pabrėžia jis.

Kaip pastebi R. Badaras, prieš keletą metų tos problemos visai nebuvo, o pasaulinė tendencija tokia, kad kai kur vaistai, ypač jų ir alkoholio derinys, jau yra didesnė problema negu tik alkoholis. „Viena iš priežasčių – vis dar pasitaikanti ne visai legali prekyba medikamentiniais preparatais. Turiu galvoje ne vaistines, ne gydytojų paskirtus vaistus. Tiesiog žmonės gauna ir iš draugų, ir atsiveža iš kitų šalių“, – sako jis.

Kompensuojami neveiksmingi vaistai

Didžiulę įtaką vaistų vartojimui, įsitikinusi Seimo narė, daro rinkodara ir kompensavimo sistema. Be to, ypač svarbu tai, kad kompensuojami kai kurie pigūs, bet neefektyvūs vaistai. „Lėšos naudojamos neracionaliai ir nesudaroma galimybė užtikrinti naujų vaistų prieinamumą. Turėtų būti iš esmės keičiama visa sistema ir prioritetas teikiamas ne pigiems, o efektyviems naujiems vaistams, kad žmogus kuo greičiau pagytų arba liga būtų pristabdyta, kad žmogus galėtų grįžti į darbo rinką“, – kalba D. Mikutienė.

Pasak R. Badaro, daugiausia problemų kelia raminamųjų vaistų grupės preparatai, kuriuos iš pradžių žmonės vartoja pagal gydytojo nurodymus, o paskui, gal atsiradus tolerancijai, gal norint greitesnio poveikio, dozės savavališkai didinamos, vaistai gaunami ir legaliais, ir nelegaliais būdais. „Dažniau susiduriu su piktnaudžiavimu ir apsinuodijimais šiais preparatais. Suvartojamos neįsivaizduojamos dozės, – teigia jis. – Jūs nuo tiek tikrai neišeitumėte į darbą keletą dienų arba apskritai būtumėte išneštas iš namų. Yra vaistų, kuriems tolerancija auga labai greitai – žmogus didina dozes, kol galų gale tampa priklausomas.“

D. Mikutienės teigimu, Švedijoje antidepresantų suvartojama tris kartus daugiau negu Lietuvoje. Bet specialistai pastebi, kad ten, kur jų suvartojama daugiau, mažesnis savižudybių skaičius.

Didelė problema, sako Seimo narė, kad šalyje suvartojama labai daug tokių vaistų, kuriems saugumo sumetimais kitose šalyse įvesti apribojimai. „O pas mus šitie vaistai yra kompensuojamųjų vaistų sąraše, jiems skiriamos didelės sumos pinigų. Mes grįšime prie klausimo, kodėl milijonai skiriami neefektyviems vaistams“, – tikina ji.