- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vanduo yra gyvybės lopšys Žemėje. Jis ypatingas tuo, kad atveria vandenynų paslaptis, bylojančias apie nenutrūkstamą vandens judėjimą Žemėje, be kurio neįmanomas joks gyvybės pasireiškimas. Iš pažiūros skaidrus vanduo savyje slepia daug paslapčių. Viena iš jų – plika akimi nematomi mikroorganizmai.
Daugeliui mikroorganizmų vanduo yra natūrali jų buveinė. Vandenyje esantys mikroskopiniai organizmai apibūdinami vienu bendru terminu: vandens mikroflora. Jis reiškia visą vandenyje esančią mikroorganizmų biocenozę ir jų tarpusavio ryšius. Mikroorganizmai vaidina labai svarbų vaidmenį vandens biocenozėje. Jie dalyvauja organinių medžiagų skaidymo procese ir organines medžiagas geba paversti tinkamomis savo mitybai, tuo tarpu patys tapdami kitų mikroorganizmų maistu. Jie taip pat aktyviai dalyvauja mineralinių medžiagų (fosforo, azoto, kalio ir kt.) apykaitos procese.
Didžioji dalis vandens mikroorganizmų yra nekenksmingi žmogui, tačiau, esant tam tikroms sąlygoms, vandenyje gali daugintis patogeninės bakterijos, keliančios realią grėsmę žmonių sveikatai, o kartais – ir gyvybei. Ypač daug kenksmingų ir ligas sukeliančių bakterijų randama vandens telkiniuose, esančiuose prie žmonių gyvenamųjų vietų, kadangi ten nuolat cirkuliuoja antropogeninė tarša.
Į vandens telkinį ligas sukeliantys mikroorganizmai patenka su nutekamaisiais vandenimis, liūčių, sniego tirpsmo metu. Yra žinoma visa eilė patogeninių bakterijų, kurios, patekusios į vandenį, gali sukelti pavojingus susirgimus, kurių dalis gali baigtis netgi mirtimi. Taršos šaltiniu gali būti žmogaus gyvybinė veikla ir gyvūnai, netvarkinga gyvenamoji aplinka. Vanduo, tuo tarpu yra tik terpė, per kurią pavojingų susirgimų sukėlėjai gali patekti į organizmą. Tokie mikroorganizmai gali sukelti infekcijas, o kartais – net ir epidemijas. Jie gali būti pavojingų infekcinių ligų, tokių, kaip cholera, vidurių šiltinė ir dizenterija, sukėlėjai. Pasitaiko ir tokių sunkių, per vandenį plintančių susirgimų, kaip: leptospirozė, legioneliozė, klostridijozė, šigeliozė, tuliaremija ir kt.
Minėtų susirgimų sukėlėjai dažniausiai aptinkami gamtiniuose vandenyse. Dažniausiai – paviršiniuose, kartais – šulinių, rečiau – šaltinių vandenyje. Nurodyti mikroorganizmai neaptinkami giluminių gręžinių ir fasuotame vandenyse, jeigu juos tiekiant vartotojui laikomasi teisės aktuose nurodytų reikalavimų.
Jeigu maistui yra naudojami paviršiniai vandenys, juose gali būti aptinkami ir mikromicetai, arba mikroskopiniai grybai, priklausantys gentims: Aspergillus, Fusarium, Penicillum, Cladosporium, Alternaria ir kt. Šie mikroskopiniai grybai neaptinkami giluminiuose vandenyse, bet gali būti randami gyvenamųjų patalpų vandentiekio vamzdžiuose, kur jie net gali daugintis.
Lietuvoje, ypač didžiuosiuose miestuose, geriamajam vandeniui, be keleto nedidelių išimčių, yra naudojamas giluminių gręžinių vanduo, kuriam aplinkos tarša ženklios įtakos neturi. Be to, toks vanduo pasižymi geromis skonio savybėmis. Tokios kokybės vandeniu Europoje gali pasigirti tik Austrijos, Danijos ir Islandijos gyventojai. Daugelis Europos valstybių, savo poreikių tenkinimui, naudoja paviršinį – ežerų ir upių vandenį, kurio kokybė ir skonio savybės yra žymiai prastesni.
Nemaža dalis gyventojų, apie 1 mln. Lietuvoje, savo maistinėms reikmėms naudoja šulinių vandenį. Tyrimai rodo, kad maždaug pusėje tirtų šulinių, kurių vandenį maistui naudoja gyventojai, randama mikrobinė tarša ir dar didesnė jų dalis yra užteršta nitratais. Šeimininkai neretai patys užteršia savo vandenį, nesilaikydami higienos ir šulinių įrengimo bei priežiūros reikalavimų. Žema ūkininkavimo kultūra, dirbamų žemių, neretai esančių netoli šulinių, tręšimas mineralinėmis ir organinėmis trąšomis, šulinių įrengimas netoli tvartų, lauko tualetų, mėšlo, kompostavimo krūvų, srutų duobių sudaro palankias sąlygas užteršti šulinius patogeniniais mikroorganizmais. Kartais atskiri taršos šaltiniai gyvenvietėse suformuoja ištisus užteršto vandens plotus.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Mikrobiologinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Rūta Jankauskienė sako, kad Lietuvoje geriamajam vandeniui keliamus reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 patvirtinta higienos norma HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, pagal kurią geriamajame vandenyje tiriami du mikrobiologiniai parametrai: žarninės lazdelės (Escherichia coli) ir žarniniai enterokokai. Jų 100 ml tiriamo geriamojo vandens neturi būti. „Abu šie mikroorganizmai yra normalios žmogaus mikrofloros atstovai, tačiau tarp jų gali būti ir patogeninių padermių, galinčių sukelti infekcinius susirgimus. Radus minėtus mikroorganizmus geriamajame vandenyje, galima įtarti, kad į vandenį pateko fekalinė tarša, o su ja ir patogeniniai mikroorganizmai. Šie gali sukelti rimtas infekcines ligas, kadangi žarninės lazdelės ir žarniniai enterokokai yra infekcinių ligų sukėlėjų palydovai“, – sako R. Jankauskienė.
Siekiant vartoti saugų vandenį, būtina laikytis tam tikrų reikalavimų. Pirmiausia patartina pavasarį ir rudenį šulinių vandenį ištirti dėl mikrobinės taršos, kadangi neretai, būtent šiais metų laikais, tirpstant sniegui ar liūčių metu, susidaro palankiausios sąlygos fekalinei taršai patekti ir užteršti geriamojo vandens šaltinį.
Svarbiausia prevencinė šulinių vandens taršos priemonė yra tinkamai parinkti vietą šuliniui, tinkamai prižiūrėti šulinio aplinką ir šulinį reguliariai valyti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių8
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai4
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių3
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...