Sunki plaučių liga: neskausminga, nematoma, kol nepradedama dusti

Rūkote? Jau perkopėte 40 metų ribą? Jokių simptomų galite nejausti, bet nemaža tikimybė, kad jums jau gali būti pradėjusi vystytis lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), pažeidžianti daugybę organizmo sistemų. Vienintelė išeitis – mesti rūkyti arba bent jau pereiti prie alternatyvų ir kreiptis į medikus.

Tyliai ir neskausmingai

Visame pasaulyje dėl kvėpavimo sistemos ligų hospitalizuojami milijonai žmonių per metus. Didelė dalis kvėpavimo sistemos bėdų įkaitais tapusių žmonių serga LOPL, kuri ima vystytis nemačiomis ir apie save aiškiau praneša tada, kai jau būna gyvybiškai svarbių pažeidimų. Ne išimtis ir Lietuva.

Būtent todėl Kaune surengtas seminaras apie LOPL aktualijas, skirtas šeimos gydytojams, bendrosios praktikos slaugytojoms, išmaniosios slaugos slaugytojoms ir kitų specialybių gydytojams bei rezidentams.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Šeimos medicinos klinikos vadovas profesorius Leonas Valius teigė, kad pats pacientas, kai ligos yra dar ankstyva fazė, apie ją greičiausiai nieko neįtaria.

L.Valius pabrėžė, kad, atsiradus simptomų, liga jau būna gerokai pažengusi.

"Kai žmogų pradeda varginti ilgalaikis lėtinis kosulys, skrepliavimas, sunkumas krūtinėje, būtina kreiptis į gydytoją ir išsakyti savo nerimą dėl minėtų simptomų", – vardijo pašnekovas.

Labai gaila, tačiau didžiajai daliai sergančių šia liga LOPL yra diagnozuojama gana vėlai, ligai jau gerokai pažengus. Statistika rodo, kad net apie 90 proc. visų tokių pacientų be vaistų, kurie apdraustiesiems, tiesa, yra visiškai kompensuojami, jau neapsieina.

Svarbu mesti rūkyti

"Žmonės labai dažnai neįvertina, kad nekaltas kosuliukas gali būti šios rimtos ligos pradžia. Praktiškai kiekvienas 40 metų sulaukęs rūkalius turėtų pasitikrinti kvėpavimo funkcijos galią. Nepaisant to, kad jis gerai jaučiasi, pasitiki savo jaunyste ir mano, kad tokie dalykai nutinka tik kitiems. O į rytinį kosulį numoja ranka kaip į rūkaliams įprastą ir neva nekaltą dalyką", – kalbėjo mokslų daktarė Vitalija Ligeikaitė.

Liga diagnozuojama atlikus spirometrijos tyrimą, kai specialiu aparatu neskausmingai ir greitai patikrinama, ar nėra kvėpavimo takų obstrukcijos (susiaurėjimo), ar nesutrikusi ventiliacinė plaučių funkcija, koks plaučių obstrukcijos (susiaurėjimo) laipsnis ir grįžtamumas.

Rekomenduojamas ir bronchodiletacinis testas, atliekamas bronchų obstrukcijos grįžtamumui nustatyti.

"Net ir ligai pažengus yra prieinama veiksminga terapija, vaistų pasirinkimas, tačiau tikrai nerekomenduoju laukti. Kuo ilgiau bus delsiama, tuo daugiau ir didesnių dozių vaistų prireiks. Liga pati savaime nepraeina. Tai yra iš lėto progresuojanti liga, net ir metus rūkyti", – akcentavo V.Ligeikaitė.

Anot V.Ligeikaitės, kiekvienas 40 metų sulaukęs rūkalius turėtų pasitikrinti kvėpavimo funkcijos galią.

Profesorius L.Valius atkreipė dėmesį, kad vaistai yra daugiau simptominiai.

"Jie šiek tiek lėtina progresavimą, šiek tiek apsaugo nuo paūmėjimų, pagerina pacientų gyvenimo kokybę, nes, pavyzdžiui, praplečia bronchus ir žmogus mažiau dūsta, tačiau tai neapsaugo nuo ligos progresavimo, ypač jeigu bus toliau rūkoma", – aiškino profesorius.

Seminare dalyvavęs dar vienas svečias iš užsienio – Latvijos alergologas, pulmonologas ir vidaus ligų gydytojas mokslų daktaras Maris Bukovskis teigė, kad jo šalyje situacija dėl LOPL diagnostikos ir sergamumo yra identiška, tik pacientams kyla daugiau bėdų, nes kompensuojama tik pusė vaistų kainos.

Apie 90 proc. visų tokių pacientų be vaistų, kurie apdraustiesiems, tiesa, yra visiškai kompensuojami, jau neapsieina.

Identifikuoti rūkalius

Profesorius L.Valius akcentavo, kad pagrindinis LOPL veiksnys yra rūkymas. Ši liga sukelia daug bėdų ir pačiam susirgusiam asmeniui, jo šeimai, taip pat visai sveikatos apsaugos sistemai.

"Šeimos gydytojo užduotis – kuo anksčiau identifikuoti rūkalius, kuo anksčiau juos perspėti ir pasiūlyti nustoti rūkyti", – kalbėjo L.Valius ir priminė, kad nuo šių metų ne tik pulmonologas, bet ir šeimos gydytojas turi teisę išrašyti vaistus, keisti gydymą lengva ir vidutine LOPL forma sergantiems pacientams.

Seminare dalyvavęs svečias iš užsienio – bendrovės "Philips Morris International" Mokslo ir inovacijų padalinio medicinos direktorius Francesco Sergio pateikė statistiką, kad apie 40–50 proc. rūkančių visą gyvenimą suserga LOPL, o iš nerūkančių būrio ši liga išsivysto kas dešimtam. LOPL dažniau serga vyrai nei moterys.

Jis atkreipė dėmesį, kad LOPL atsiranda ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, lauko ir patalpų oro užterštumo, persirgtų tam tikrų ligų. Buvo paminėta Italija ir Jungtinė Karalystė, kur apie 35 proc. sergančių LOPL yra nerūkantys asmenys.

"Pirmiausia, ką reikia padaryti, – atsisakyti rūkymo. Čia negali būti jokių diskusijų", – akcentavo F.Sergio ir kiti kalbinti seminaro dalyviai.

F.Sergio kalbėjo apie alternatyvias žalos mažinimo galimybes.

"Nerūkyti – vienintelė išeitis. Mes, kaip gydytojai, tai turime primygtinai siūlyti, taip pat rekomenduoti metodiką, kaip žmogui būtų galima atsisakyti rūkymo", – teigė L.Valius.

Jis kalbėjo, kad juk nepasakysi: nuo rytdienos nerūkyk. Labai retas žmogus sugebės taip įveikti priklausomybę ir žaibiškai pakeisti gyvenseną.

"Matome, kiek dabar yra rūkančių žmonių. Daug rūkalių buvo ir prieš 100 metų, tad šis potraukis taip lengvai neišnyks. Norėtųsi, bet taip nebus. Tiems, kurie negali arba nenori visiškai mesti rūkyti, yra alternatyvų, kurios galbūt mažiau žalos, o gal net taps žingsniu apskritai atsisakyti rūkymo", – teigė L.Valius.

Pavojus degant tabakui

F.Sergio vardijo, kad rūkymas sukelia priklausomybę ir daugybę rimtų ligų, tačiau, kalbant apie cigarečių ir rūkymo žalą, pagrindinė ligų ir mirčių priežastis yra ne nikotinas, o tabako dūmuose esantys toksinai ir kancerogenai.

Kaip vieną, jo teigimu, sėkmingą žalos mažinimo variantų jis paminėjo mažesnės rizikos bedūmes alternatyvas, "prie kurių rūkaliai galėtų visiškai pereiti, jei vis dėlto nuspręstų nemesti rūkyti".

Jis kalbėjo apie daugelį atliktų mokslinių klinikinių ir cheminių tyrimų, kuriais vertintas tabako kaitinimo sistemų poveikis ir jo skirtumai, palyginti su cigarečių poveikiu. Anot svečio, tyrimai parodė, kad naudojant tabako kaitinimo sistemas išsiskiria apie 95 proc. mažiau kenksmingų medžiagų, palyginti su rūkymu, tačiau, be abejo, geriau apskritai nerūkyti.

Oro tarša ir genetika

LOPL gali atsirasti ir dėl oro taršos, taip pat dėl genetinių veiksnių, pavyzdžiui, tokių kaip nedažnas genetinis sutrikimas – alfa-1-antitripsino trūkumas.

LOPL simptomai, dažnai pasireiškiantys tik tada, kai būna sunkiai pažeisti plaučiai, ilgainiui sunkėja. Prireikia vis daugiau pastangų kvėpuoti, atrodo, kad krūtinė tampa sunki. Sergant LOPL lėtinis plaučių funkcijos sutrikimas gali lemti kitų organų pažeidimus: griaučių raumenų atrofiją, sumažėjusią jų jėgą ir ištvermę, osteoporozę, kacheksiją, gali sukelti širdies veiklos sutrikimų, infarkto riziką, plaučių vėžį, depresiją ir kt.

LOPL požymiu ir simptomu gali būti ir švokštimas, krūtinės spaudimas, dažnos kvėpavimo takų infekcijos, energijos trūkumas, svorio sumažėjimas, pėdų ir kojų patinimas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių