Pažeidžiamiausi – vaikai

Tokie skaičiai šiurpina specialistus, kurie Tarptautinei triukšmo supratimo dienai paminėti skirtoje konferencijoje aptarė triukšmo žalą klausai ir patarė, kaip nuo jo apsisaugoti.

Triukšmu paprastai vadiname įvairaus stiprumo ir dažnio žmogaus ausies girdimas garso bangas, kurios gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų. Viena konferencijos organizatorių, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė atkreipė dėmesį į tai, kaip triukšmas gali turėti neigiamos įtakos žmonių sveikatai.

"Žmogaus ausies sraigėje yra apie 15 tūkst. plaukuotų ląstelių. Triukšmui jas pažeidus, susilpnėja klausa, galima apkursti. Triukšmas taip pat gali padidinti kraujospūdį, sutrikdyti miegą, žmogus gali tapti nervingas", – teigė R.Lingienė.

Pasak jos, labiausiai paveikiami vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, ligoniai. Vaikams triukšmas žalingas dėl to, kad jiems dar ne visai išsivystę klausos organai, vaikai neturi įgūdžių išvengti triukšmo, nesuvokia stiprių garsų žalos.

"Vaikai yra nuolat veikiami didelio triukšmo. Vaikystėje patirtų pažeidimų padariniai gali pasireikšti suaugus. Pradinukai pamokų metu būna veikiami nuo 44 iki 75 decibelų garso, bet per pertraukas gali patirti ir 100 decibelų triukšmą", – kalbėjo R.Lingienė.

Pradinukai pamokų metu būna veikiami nuo 44 iki 75 decibelų garso, bet per pertraukas gali patirti ir 100 decibelų triukšmą.

Higienos instituto duomenimis, stebimas vaikų sergamumo ligomis, kurias gali sukelti triukšmas, padidėjimas. Tai įvairios nervų, psichikos ligos, hipertenzija.

Saugos taisyklės

Garsas, sklindantis iš ausinių, priklausomai nuo aplinkos, gali siekti net iki 115 decibelų, to mums net nesuprantant. Kuo stipresnis garsas aplinkoje, tuo garsiau klausomės ausinukų.

Vilniaus Santaros klinikų gydytoja otorinolaringologė Vija Vainutienė atkreipia dėmesį, kad 8 val. aplinkoje, kur garsas neviršija 85 decibelų, yra saugu, tačiau pridėjus tris decibelus saugi garso trukmė sumažėja dvigubai: esant 88 decibelų, leistina klausymosi trukmė sumažėja iki 4 val., o esant 115 decibelų, mūsų klausa nenukentės, jei toje aplinkoje praleisime ne daugiau kaip 30 sek.

"Būtina laikytis muzikos klausymosi ausinukais saugos taisyklių: neklausyti garsiai ir ilgai, garsas per ausines neturi būti girdimas šalia esančiam žmogui. Būdami su ausinukais turėtumėte jį girdėti", – rekomendavo V.Vainutienė.

Taip pat svarbi apsauga nuo triukšmo ir nuolatinė kontrolė darbo vietoje, kurioje leistina garso riba yra 85 decibelai. Toks triukšmas, veikdamas trumpą ar ilgą laiką, nesutrikdo sveikatos.

Rolanda Lingienė

Planuoja pašalinti šaltinius

Kas ketvirtas Lietuvos gyventojas patiria transporto triukšmo poveikį. Tai aktualu didžiuosiuose miestuose gyvenantiems žmonėms.

Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų departamento direktorius Marius Narmontas tikino, kad su transporto triukšmu yra kovojama, tačiau svarbu tikslingai įgyvendinti benrąjį planą.

"Projektavimo ar bendro planavimo metu būtina triukšmo prevencija. Reikia statyti ekraninius pastatus, nes jie apsaugo butus nuo triukšmo ir stabdo jo sklidimą gilyn į gyvenamąjį rajoną. Pastatų fasadai ir kiti natūralūs barjerai taip pat turi atspindėti triukšmą. Vilniaus miestas stengiasi sudaryti žalius viešųjų erdvių barjerus, kad triukšmas iš pramonės teritorijos nesklistų į gyvenamuosius rajonus. Kelių transporto triukšmą galime valdyti, jeigu teisingai jį planuosime", – įsitikinęs M.Narmontas.

Iš Lietuvos miestų jis išskyrė Klaipėdą, kuri labai kenčia nuo kelių triukšmo šaltinių.

"Klaipėda, pavyzdžiui, yra labai nedėkingas miestas triukšmo prasme, nes iš vienos pusės jį kelia uostas, o iš kitos –  aplinkkelis su didžiuliu transporto srautu. Uosto plėtros plane  numatyta, kaip perkelti dalį uosto skleidžiamo triukšmo į jūrą, dėl ko Klaipėdos miestas artimiausiu metu gali pajausti daugiau tylos", – kalbėjo M.Narmontas.

Bus svarstomas oro uosto iškėlimo iš Vilniaus centro klausimas. Dabar su lėktuvų skleidžiamu triukšmu susiduria apie 36 tūkst. gyventojų.

Pradėti nuo savęs

ES duomenimis, Lietuvos gyventojų, kenčiančių nuo triukšmo, nemažėja: jau kelis metus šis skaičius svyruoja nuo 13 iki 15 proc.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas pernai gavo 138 skundus dėl triukšmo. Tai sudaro beveik 20 proc. visų departamento gautų skundų. Departamento vadovė R.Lingienė įsitikinusi, kad padėtis pagerės tik tuomet, jei kiekvienas iš mūsų būsime supratingi vienas kito atžvilgiu.

"Savo teigiamu elgesiu galime užkrėsti kitus bendruomenės narius, o vaikai, matydami teigiamą tėvų elgėsį, supras, kad tylos kampelis yra visai ne bausmė, o galimybė pailsėti", – pateikė pavyzdį R.Lingienė.

Gydytoja otorinolaringologė V.Vainutienė pridūrė, kad labai svarbus ir savalaikis apsilankymas pas specialistą, pajutus   klausos sutrikimo požymių.

"Būkime atsakingi už savo ir aplinkinių klausą, pabūkime kartais ir tyloje", – palinkėjo gydytoja R.Lingienė.

Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų departamento direktorius M.Narmontas išreiškė nerimą dėl "Rail Baltica". Planuojama, kad atkarpa iš Kauno į Vilnių eis per gyvenvietes –  Elektrėnus, Kaišiadoris, kad naudotis traukiniais būtų patogu gyventojams, bet dėl to padaugės triukšmo. Kas geriau: aplenkti gyvenamąsias teritorijas ir žmones privežti prie geležinkelio ar tiesti geležinkelį per miestelius?

"Kovą su triukšmu mums reikia planuotis labai atsakingai", – pabrėžė M.Narmontas.

Siekiama, kad iki 2020 m. Lietuvoje triukšmo sumažėtų 5 proc., iki 2025 m. – dar 5 proc.