Remiantis Europos maisto saugos tarnybos (EMST) pateikta informacija, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai pažymi, kad tikslus paukščių gripo viruso H5N8 patekimo kelias į Europą vis dar nėra visiškai aiškus.

Galimi būdai plisti H5N8 virusui

EMST mokslinė ataskaita buvo paruošta bendradarbiaujant su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis ir ES referentine laboratorija. Labiausiai tikėtina, kad virusas į Vokietijos, Olandijos ir Jungtinės Karalystės paukštynus pateko netiesiogiai per medžiagas, kurios galėjo būti užterštos infekuotų laukinių paukščių – pvz. žmonių veikla, transporto priemonių judėjimas ar įranga.

Kadangi visose infekuotose paukščių ūkiuose buvo taikomas uždaras paukščių auginimo būdas, ekspertų nuomone tiesioginis užkrato perdavimo kelias iš laukinių paukščių į paukščių ūkiuose laikomiems naminiams paukščiams yra mažai tikėtinas.

Ekspertai teigia, kad nėra jokių žinomų tiesioginių migracijos kelių iš Rytų Azijos į Europą.

Viena hipotezė yra ta, kad infekuoti migruojantys paukščiai iš Rytų Azijos galėjo perduoti virusą kitoms paukščių rūšims veisimosi ar sustojimo vietose Eurazijoje, tačiau šiai hipotezei patvirtinti reikalingi tolimesni tyrimai.

Paukščių gripo H5N8 protrūkiai

Šiai dienai apie labai užkrečiamo paukščių gripo H5N8 protrūkius buvo pranešta Korėjos Respublikoje, Japonijoje, Kinijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Olandijoje. Pirmas protrūkis buvo registruotas 2014 metų sausio mėnesį Korėjos Respublikoje. Europoje apie pirmą infekuotą ūkį buvo pranešta 2014 metų lapkričio 4 dieną Vokietijoje kalakutų fermoje. Po to šis virusas buvo patvirtintas Jungtinėje Karalystėje ančių ūkyje ir penkiuose paukščių ūkiuose (4 vištų ir 1 ančių) Olandijoje.

Rekomendacijos

EMST rekomenduoja įvertinti biosaugos priemones paukščių fermose ir kur būtina jas tobulinti. Taip pat rekomenduojama įgyvendinti tikslinę laukinių paukščių priežiūrą didelės rizikos zonose bei toliau atlikti tyrimus dėl galimų viruso H5N8 patekimo kelių į Europą.

EMST pabrėžia, kad nacionalinės ir Europos laboratorijos bei rizikos vertinimo institucijos turėtų nuolat bendradarbiauti siekiant užtikrinti savalaikę situacijos analizę Europos Sąjungoje.