- Aušra Jakubonytė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo būdavo tokių atvejų, kad greitosios medicinos pagalbos pacientams tekdavo laukti 4 ar net 8 valandas, tačiau oficialiuose dokumentuose buvo nurodoma, kad pagalba atvyko laiku, tvirtina Tadeušas Rodz, Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius.
Pasak jo, nors rezultatai dokumentuose būdavo labai gražūs, bet greitoji pagalba beveik visada vėluodavo, o darbuotojai net nebūdavo skatinami dirbti greičiau.
„Kartais pas klientus atvykdavome po 4 valandų, yra buvę, kad net ir po 8 valandų, kai ligoniai jau užmiršdavo, kad greitąją kvietė“, – teigia T. Rodz ir aiškina, kad taip nutikdavo dėl to, kad būdavo labai daug greitosios pagalbos iškvietimų. Anot jo, kai kurie atvejai visiškai nebūdavo skubūs, o greitosios pagalbos darbuotojams tekdavo atlikti poliklinikos funkciją.
„Žmonės nenorėjo eiti į polikliniką, todėl kviesdavo greitąją pagalbą. Joje dirbo daugiau gydytojų, jie išrašydavo vaistų, pediatrai skirdavo gydymą vaikams. Buvo neteisingai daroma, nes ne greitosios pagalbos funkcija yra skirti gydymą. Tą turi daryti šeimos gydytojas. Be to, skirti gydymą galima tik padarius tam tikrus tyrimus. Anais laikais viskas buvo „iš akies“ daroma“, – pasakoja Greitosios pagalbos stoties direktorius.
Jis teigia, kad šiais laikais greitoji pagalba į įvykio vietą privalo atvykti per 15 minučių mieste ir per 25 minutes kaimo vietovėse. Atvykimo laikas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai pacientas paskambina ir paprašo pagalbos.
„Dabar mes patys sau keliame uždavinį kuo greičiau atvažiuoti, o ne tik į 15 minučių „tilpti“. Patys užsibrėžiame sau tikslą, kad greitoji būtų kuo greitesnė“, – tikina pašnekovas.
Dispečerinė buvo akla
T. Rodz aiškina, kad greitosios pagalbos operatyvumą anksčiau apsunkindavo ir tai, kad pas pacientus būdavo važiuojama iš vienos vietos. „Mes Žalgirio gatvėje turėjome pastatą ir iš tos vietos važiuodavome į bet kurį miesto galą. Dabar mes turime 13 pastočių, jos atsakingos už savo rajoną, dėl to sumažėjo atstumai, tad galima ir greičiau reaguoti“, – tvirtina Greitosios pagalbos centro atstovas.
Jis sako, kad dar vienas pokytis, įvykęs per pastaruosius 25 metus, yra tas, kad prieš išsiunčiant greitosios pagalbos ekipažą pas pacientą, pirmiausia bandoma konkrečiai išsiaiškinti kvietimo priežastį ir nustatyti, ar greitoji pagalba yra būtina. Jei išsiaiškinama, kad nėra pavojaus gyvybei, patariama, ką pacientas turėtų daryti, kad sau pagelbėtų, kokius vaistus turėtų gerti ir pan. „Jei išsiaiškiname, kad yra kažkokia grėsmė gyvybei, be abejo, važiuojame greit“, – tikina pašnekovas.
Anot T. Rodz, dabar greitoji pagalba naudojasi navigacinėmis sistemomis, kurios padeda nustatyti greitesnį kelią pas pacientus, o dispečeriai gali matyti, kurios brigados yra laisvos.
„Anksčiau dispečerinė buvo akla – ji nematė, kur yra brigada, tiesiog visoms pranešdavo, koks yra įvykis, ir paklausdavo, kuri iš jų yra arčiausiai. Dabar viskas yra elektroninėje sistemoje: galima matyti brigadų maršrutus ir net tai, kokiu greičiu mašina važiavo“, – LRT.lt sako T. Rodz.
Pašnekovas pasakoja, kad greitoji pagalba dabar turi daug geresnę įrangą, naudoja vadinamuosius automatinius krūtinės ląstos paspaudėjus, kurie atlieka širdies masažą, geresnius kardiografus (prietaisus, skirtus širdies susitraukimų jėgai ir formai užrašyti) ir modernius defibriliatorius (prietaisus, skirtus gaivinti žmogų staigios mirties atveju).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba3
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet5
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...
-
Čekijoje spartėja kokliušo plitimas, trys žmonės mirė
Čekijoje smarkiai padaugėjo kokliušo atvejų, o nuo sparčiai plintančio protrūkio mirė trys žmonės, pirmadienį pranešė šalies sveikatos priežiūros institucijos. ...