- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nacionalinis transplantacijos biuras prie SAM informuoja, kad kiekviena transplantacija yra skubi (kai tik atsiranda donorinis organas) operacija. Šioje srityje dirbantys specialistai vadovaujasi sukurta teisine baze, kuri reglamentuoja donorinių organų parinkimą recipientams. Ligoniai, laukiantys transplantacijos, pagal sveikatos būklę yra: aktyvūs, skubūs ir labai skubūs. Aktyviajame sąraše esantys pacientai transplantacijos laukia namuose, vartodami vaistus, periodiškai lankydamiesi pas gydytojus konsultacijoms ir atlikdami tyrimus. Skubūs pacientai šių operacijų laukia ligoninėse, prižiūrimi gydytojų. Labai skubių transplantacijų laukiantys pacientai guli reanimacijos skyriuose, jų gyvybines funkcijas palaiko medicininė aparatūra, medikamentai.
Donorinių organų trūksta visame pasaulyje. Yra du pagrindiniai donorinių organų „paieškos“ būdai – pasyvus ir aktyvus. Pasyviuoju laikomas būdas, kai donorystės koordinatorius laukia informacijos iš reanimacijos – intensyviosios terapijos skyrių apie diagnozuotą smegenų mirtį. Priėmus tokį skambutį prasideda donorystės koordinavimo procesas. Aktyvusis būdas – kai Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM koordinatorius pats skambina ligoninių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių gydytojams ir teiraujasi, ar nėra jų skyriuje pacientų, kuriems pagal simptomus įtariama smegenų mirtis. Lietuvoje kaip ir kitose Europos šalyse yra naudojami abu būdai: pasyvus, kai nėra labai skubių recipientų, ir aktyvus, kai yra labai skubus recipientas.
Kai yra registruojamas labai skubus recipientas, užklausa dėl skubaus donorinio organo poreikio pateikiama ir užsienio šalių atsakingoms institucijoms (transplantacijos biurams ar centrams), tai yra vyksta organų mainai. Kai ypač skubiai reikalinga donorinė širdis, užklausa siunčiama į kaimyninių šalių transplantacijos centrus. Taip yra dėl to, kad širdis – tai toks organas, kurio išemijos laikas (laikas, per kurį donorinė širdis turi pradėti plakti kitoje krūtinėje) – pats trumpiausias iš visų organų. Ji iš donoro krūtinės turi būti eksplantuojama (paimama), pergabenama ir transplantuojama ligoniui ne ilgiau kaip per 5 valandas. Todėl jos iš tolimesnių šalių, pavyzdžiui, Prancūzijos ar Ispanijos, atsivežti nėra galimybių – kelionė užtruktų per ilgai. Jei skubiai reikalingas kitas donorinis organas, tarkime, inkstas, jį galima atsigabenti ir iš tolimesnių šalių, nes inksto išemijos laikas yra 24 – 48 valandos (priklausomai nuo donorinio organo paruošimo). Lietuvoje yra buvę atvejų, kai inkstai buvo pergabenti reisiniais lėktuvais.
Visos transplantacijos operacijos (ligonio ištyrimas, transplantacijos operacija, pooperacinė priežiūra, reabilitacija) yra apmokamos iš Valsybinės ligonių kasos – Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto – lėšų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės2
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba8
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet8
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...