- LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors yra daug sveikos mitybos programų, nė viena pasaulio šalis negali pasigirti sėkminga kova su nutukimu. Dėl to vis mažėja normalaus svorio vaikų ir daugėja turinčių antsvorį, LRT RADIJUI sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Aušra Petrauskienė.
Anot jos, maisto gamintojai išnaudoja žmogaus biologinį, psichologinį ir socialinį pažeidžiamumą, svorio problemas didina ir tai, kad maistas lengvai pasiekiamas, jo skonis – vis gerinamas.
Nutukusių vaikų daugėja, situacija – nestabdoma
Nuo 2008 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) dalyvavo tyrimuose, kuriuos koordinavo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Universiteto mokslininkai, kuriems padėjo Visuomenės sveikatos fakulteto studentai, visoje Lietuvoje keturis kartus (2008, 2010, 2013 ir 2016 m.) tyrė pradinio mokyklinio amžiaus vaikų fizinį išsivystymą ir sukaupė duomenis daugiau kaip apie 17 tūkst. pirmokų, sako LSMU profesorė Aušra Petrauskienė.
„2008 m. Lietuvoje buvo 11,6 proc. turinčių antsvorio ir 5,5 proc. turinčių nutukimą pirmokų. Dar 10 proc. pirmokų svėrė nepakankamai. O jau 2016 m. duomenimis, 13,4 proc. pirmokų turėjo antsvorio, 6,6 proc. buvo nutukę, o nepakankamas svoris buvo 10 proc. vaikų. Taigi skaičiai didėja ir mažėja normalaus svorio vaikų: 2008 m. jų buvo 74 proc., o jau 2016 m. – 69,8 proc.“, – vardija A. Petrauskienė.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė teigia, kad jau seniai pastebima, jog Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daugėja nutukusių arba antsvorio turinčių žmonių – tiek suaugusiųjų, tiek vaikų. „Bet nerimą kelia, kad situacija nestabdoma – maždaug kas 4–5 metus nutukusių ar antsvorio turinčių žmonių padaugėja 2–3 proc.“, – pabrėžia E. Cikanavičiūtė.
Priežastys, dietologės teigimu, tos pačios – svoris auga tada, kai žmogus suvartoja daugiau energijos nei išeikvoja. Taip pat, be fiziologinių veiksnių, tolių kaip genai, vartojami vaistai ar endokrininės ligos, įtakos turi ir aplinkos veiksniai.
„Pastebėta, kad per paskutinius 30 metų mažėja fizinis krūvis, o maistas tampa didesnio energinio tankio. Su tuo pačiu maisto kąsneliu mes suvartojame daugiau kalorijų, nes jam pagaminti naudojama daugiau riebalų ir cukrų. Kita vertus, maistas mums prieinamas bet kada ir esame skatinami vartoti“, – pastebi E. Cikanavičiūtė.
Maisto gamintojai naudojasi vartotojų pažeidžiamumu
Pasak A. Petrauskienės, pastebėta, kad nė viena šalis per 33 metus negali pasigirti sėkminga kovos su nutukimu strategija, nors ir yra tiek sveikos mitybos, fizinio aktyvumo skatinimo programų. „To neužtenka, – pabrėžia profesorė. – Maisto gamintojai išnaudoja ir žmogaus biologinį, ir psichologinį, ir socialinį pažeidžiamumą. Maisto etiketės painios, progų pavalgyti daugiau, vyksta išpardavimai. Skonis gerinamas įvairiais priedais, todėl daugiau suvalgoma, ir vaikai tam pasiduoda.“
E. Cikanavičiūtė teigia, kad vaikystėje pripratus prie didelio saldumo lygio, vis didesnio norisi ir vėliau: „Tačiau noriu pasakyti, kad reikėtų labiau ugdyti mūsų sąmoningumą ir šviesti visuomenę, gilinti žinias apie sveikatą. Svarbu suprasti, kad nutukimas nėra tik estetinė problema. Tai liga, kurią turi gydyti specialistai.“
A. Petrauskienė, paklausta, kodėl kai kuriems vaikams trūksta svorio, aptaria kelias priežastis. „Nedidelis procentas šeimų, kurias apklausiame, teigia, kad jiems trūksta pinigų maisto produktams, jie negali kai ko nusipirkti. Kita dalis vaikų, kuriems trūksta svorio, yra tiesiog fiziškai aktyvesni, sportuojantys vaikai“, – aiškina specialistė.
Pasak E. Cikanavičiūtės, reikia akcentuoti ir tai, kad žmonės patys nevalgo to, kas rekomenduojama: „Tikrai ne visi kasdien suvalgome kruopų (kalbu ne apie kepinius), ne kiekvienas suvartoja 400–500 g daržovių ar valgo vaisius. Norisi pabrėžti tai, ką turime daryti, bet ne visada darome.“
A. Petrauskienė pritaria minčiai labiau šviesti ir tėvus, ir moksleivius mokykloje. „Kadangi vis atliekame tuos pačius tyrimus, matome, kad daržovių vartojama vis mažiau. Tai, kad vaikai negauna tinkamo maisto, problema. Tendencija tampa ir tai, kad vaikai namuose nepusryčiauja, pusryčius ir pietus jie valgo mokykloje. Taip pat matome, kiek daug vaikų eina į šalia mokyklų esančius prekybos centrus ir grįžta nešini nerekomenduotinais užkandžiais“, – tvirtina pašnekovė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prahos ligoninė per klaidą moteriai atliko abortą
Vienoje Prahos ligoninių nėščiai moteriai per klaidą buvo atliktas abortas. ...
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika7
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...