Quantcast

Situacija nestabdoma: normalaus svorio vaikų – vis mažiau

Nors yra daug sveikos mitybos programų, nė viena pasaulio šalis negali pasigirti sėkminga kova su nutukimu. Dėl to vis mažėja normalaus svorio vaikų ir daugėja turinčių antsvorį, LRT RADIJUI sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Aušra Petrauskienė.

Anot jos, maisto gamintojai išnaudoja žmogaus biologinį, psichologinį ir socialinį pažeidžiamumą, svorio problemas didina ir tai, kad maistas lengvai pasiekiamas, jo skonis – vis gerinamas.

Nutukusių vaikų daugėja, situacija – nestabdoma

Nuo 2008 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) dalyvavo tyrimuose, kuriuos koordinavo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Universiteto mokslininkai, kuriems padėjo Visuomenės sveikatos fakulteto studentai, visoje Lietuvoje keturis kartus (2008, 2010, 2013 ir 2016 m.) tyrė pradinio mokyklinio amžiaus vaikų fizinį išsivystymą ir sukaupė duomenis daugiau kaip apie 17 tūkst. pirmokų, sako LSMU profesorė Aušra Petrauskienė.

„2008 m. Lietuvoje buvo 11,6 proc. turinčių antsvorio ir 5,5 proc. turinčių nutukimą pirmokų. Dar 10 proc. pirmokų svėrė nepakankamai. O jau 2016 m. duomenimis, 13,4 proc. pirmokų turėjo antsvorio, 6,6 proc. buvo nutukę, o nepakankamas svoris buvo 10 proc. vaikų. Taigi skaičiai didėja ir mažėja normalaus svorio vaikų: 2008 m. jų buvo 74 proc., o jau 2016 m. – 69,8 proc.“, – vardija A. Petrauskienė.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė teigia, kad jau seniai pastebima, jog Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daugėja nutukusių arba antsvorio turinčių žmonių – tiek suaugusiųjų, tiek vaikų. „Bet nerimą kelia, kad situacija nestabdoma –  maždaug kas 4–5 metus nutukusių ar antsvorio turinčių žmonių padaugėja 2–3 proc.“, – pabrėžia E. Cikanavičiūtė.

Priežastys, dietologės teigimu, tos pačios – svoris auga tada, kai žmogus suvartoja daugiau energijos nei išeikvoja. Taip pat, be fiziologinių veiksnių, tolių kaip genai, vartojami vaistai ar endokrininės ligos, įtakos turi ir aplinkos veiksniai.

„Pastebėta, kad per paskutinius 30 metų mažėja fizinis krūvis, o maistas tampa didesnio energinio tankio. Su tuo pačiu maisto kąsneliu mes suvartojame daugiau kalorijų, nes jam pagaminti naudojama daugiau riebalų ir cukrų. Kita vertus, maistas mums prieinamas bet kada ir esame skatinami vartoti“, – pastebi E. Cikanavičiūtė.

Maisto gamintojai naudojasi vartotojų pažeidžiamumu  

Pasak A. Petrauskienės, pastebėta, kad nė viena šalis per 33 metus negali pasigirti sėkminga kovos su nutukimu strategija, nors ir yra tiek sveikos mitybos, fizinio aktyvumo skatinimo programų. „To neužtenka, – pabrėžia profesorė. – Maisto gamintojai išnaudoja ir žmogaus biologinį, ir psichologinį, ir socialinį pažeidžiamumą. Maisto etiketės painios, progų pavalgyti daugiau, vyksta išpardavimai. Skonis gerinamas įvairiais priedais, todėl daugiau suvalgoma, ir vaikai tam pasiduoda.“

E. Cikanavičiūtė teigia, kad vaikystėje pripratus prie didelio saldumo lygio, vis didesnio norisi ir vėliau: „Tačiau noriu pasakyti, kad reikėtų labiau ugdyti mūsų sąmoningumą ir šviesti visuomenę, gilinti žinias apie sveikatą. Svarbu suprasti, kad nutukimas nėra tik estetinė problema. Tai liga, kurią turi gydyti specialistai.“

A. Petrauskienė, paklausta, kodėl kai kuriems vaikams trūksta svorio, aptaria kelias priežastis. „Nedidelis procentas šeimų, kurias apklausiame, teigia, kad jiems trūksta pinigų maisto produktams, jie negali kai ko nusipirkti. Kita dalis vaikų, kuriems trūksta svorio, yra tiesiog fiziškai aktyvesni, sportuojantys vaikai“, – aiškina specialistė.

Pasak E. Cikanavičiūtės, reikia akcentuoti ir tai, kad žmonės patys nevalgo to, kas rekomenduojama: „Tikrai ne visi kasdien suvalgome kruopų (kalbu ne apie kepinius), ne kiekvienas suvartoja 400–500 g daržovių ar valgo vaisius. Norisi pabrėžti tai, ką turime daryti, bet ne visada darome.“

A. Petrauskienė pritaria minčiai labiau šviesti ir tėvus, ir moksleivius mokykloje. „Kadangi vis atliekame tuos pačius tyrimus, matome, kad daržovių vartojama vis mažiau. Tai, kad vaikai negauna tinkamo maisto, problema. Tendencija tampa ir tai, kad vaikai namuose nepusryčiauja, pusryčius ir pietus jie valgo mokykloje. Taip pat matome, kiek daug vaikų eina į šalia mokyklų esančius prekybos centrus ir grįžta nešini nerekomenduotinais užkandžiais“, – tvirtina pašnekovė.


Šiame straipsnyje: vaikaivaikų svorisantsvoris

NAUJAUSI KOMENTARAI

stepa

stepa portretas
Norejau parduotuveje pirkti bulkute ipakuota celofane , etiketeje mirguliavo E su skaiciais ,suskaiciavau 14E ! Vaikai tai megsta. KA VALGOME IR KO NORETI ? Musu mociutes kepdavo labai skanias ir jokiu E nezinojo ir nenaudojo. Straipsnyje skaiciuojami % bergzdzias reikalas.

na tai neatsiejamas

 na  tai  neatsiejamas   portretas
vakaru HULturos ir jankiskos GMO-CMO darinys, atgabenas lietuvisku verslianyku maisto atlieku-liekanu nuo europietisko vaisiu stalo,supiltas vietinei lietuvisku aborigenu faunai y lovy suest , uz didziausias europoje kainas..... ka kuriat -ta turit... anot patriarcho sunaujai ir toks edalas tinka

Kęstas

Kęstas portretas
Kokio maisto Lietuvoje valgyti negalima? Nustatyta, kad Lietuvoje rizikingiausi maisto produktai vartotojams yra saldainiai, sausainiai, kepiniai, tepieji riebalų mišiniai. Kenkia sveikatai šių produktų sudėtyje esantys iš dalies hidrinti riebalai, kurie tiek padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, kad civilizuotoje visuomenėje juos seniai uždraudė. Lietuvoje irgi ruošiasi uždrausti, bet pinigai aukščiau visko, tai Lietuvos valdžia įveda ilgą pereinamąjį periodą. Daugiau apie tai - guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių