- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Manoma, kad širdies ir kraujagyslių ligos – tik vyresnių žmonių problema. Tačiau šiandien jos vis dažniau užklumpa jaunesnio – 25–40 metų – amžiaus žmones. Pagrindinės to priežastys – nesveikas gyvenimo būdas, per didelis cholesterolio kiekis kraujyje. Pasak kardiologų, pagal pastarąjį rodiklį Lietuva pirmauja Europoje. Jų teigimu, norint išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, būtina pradėti tirtis kuo anksčiau.
Šiandien ligoninėse galima pamatyti jaunų žmonių, kuriuos netikėtai ištiko infarktas, insultas ar kuriems diagnozuotas cukrinis diabetas. Gydytojai pastebi, kad pacientų daugėja, o mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičius Lietuvoje katastrofiškai auga.
„Jauni žmonės turėtų įsisąmoninti paprastą, bet dažnai pamirštamą tiesą: kaip pasiklosi jaunystėje, taip išsimiegosi vėliau. Vadinasi, susirūpinti savo širdies ir kraujagyslių būkle reikėtų kuo anksčiau. Pradėjus kryptingą 25–40 amžiaus žmonių profilaktiką ir keisti gyvenseną, po 20 metų galėsime tikėtis, kad žmonės nebus tokie ligoti, kokie yra dabar sulaukę 40–65 metų amžiaus. Deja, sistemingos prevencinės programos jauniems žmonėms Lietuvoje trūksta“, – sako kardiologas prof. Aleksandras Laucevičius.
Kaip teigia specialistė Laura Penikienė, jauni žmonės į kardiologus dėl profilaktinio patikrinimo kreipiasi retai arba tik tuomet, kai būna per vėlu.
„Užtenka vieno nelaimingo įvykio – insulto, infarkto ar jauno žmogaus mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų, kad jaunesni žmonės suklustų ir tik tada suskubtų apsilankyti pas kardiologą. Deja, taip neturėtų būti. Rūpintis savo sveikata reikia nuolat. Tai turėtų būti ypač aktualu tiems, kurie turi antsvorį, polinkį į nutukimą arba kurių šeimoje buvo cukraligės ar kraujagyslių ligų atvejų“, – perspėja L. Penikienė.
Nuo 2006 m. Lietuvoje sėkmingai veikia aukštos širdies ir kraujagyslių ligų rizikos atrankos programa, tačiau ji skirta tik vidutinio – 40–65 metų – amžiaus žmonėms. Pasak prof. A. Laucevičiaus, šios programos priežiūros komiteto pirmininko, 40–65 metų amžiaus žmonės gali kreiptis į šeimos gydytojus, sulaukti visų reikalingų tyrimų, išsitirti, ar neturi rizikos sirgti diabetu ar širdies kraujagyslių ligomis.
Per dešimt metų pagal aukštos širdies ir kraujagyslių ligų rizikos perspėjimo programą suteikta daugiau nei 800 tūkst. paslaugų 40–65 metų amžiaus žmonėms. Įgyvendinant programą, nuo 2007 metų ėmė mažėti šios amžiaus grupės mirtingumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų bei 5 kartus pagerėjo arterinės hipertenzijos kontrolė.
„Tiesa, liko neišspręsta problema – ankstyvos aterosklerozės vystymasis. Lietuva pirmauja pagal kraujo riebalų – cholesterolio ir itin pavojingo mažo tankio lipoproteino cholesterolio, susijusio su ateroskleroze, kiekį kraujyje. Taigi artimiausias prevencijos programos tikslas – kovoti su tuo. Be to, metas pradėti ir aktyvią profilaktiką jaunesniems 30–40 metų asmenims. Jie turėtų būti skatinami gyventi sveiką gyvenimą ir rūpintis fiziniu aktyvumu“, – sako prof. A. Laucevičius.
Kardiologo A. Laucevičiaus teigimu, nors šalyje ir veikia daug sporto klubų ir sudarytos puikios sąlygos gyventi aktyvų fizinį gyvenimą, tačiau žmonėms, kitaip nei, pavyzdžiui, Skandinavijoje, stinga motyvacijos sportuoti ir sveikai maitintis, deramai rūpintis savimi.
„Motyvavimas gyventi sveikai visuomenėje labai silpnas. Vieną ar du mėnesius žmogus pabando sveiką gyvenseną. Dažniausiai tai įvyksta vasarą, kada prasideda atostogos ir žmogus atitrūksta nuo tradicinės dienotvarkės. O tada ateina ruduo, žiema, ir vėl pradeda augti svoris, ima „šokinėti“ kraujospūdis, didėti kraujo riebalai, o su jais – ir rizika susirgti“, – teigia kardiologas.
Pasak jo, jauni žmonės, kurie nori ateityje išvengti širdies ir kraujagyslių ligų ir kurie turi genetinį polinkį į šias ligas, turėtų ne tik užsiimti sportu, sveikai maitintis, bet ir nuolat kontroliuoti savo fizinį aktyvumą.
„Jau dabar 26–40 metų amžiaus žmonės turėtų išsitirti kraujo riebalus, gliukozę, kelis kartus pasimatuoti kraujospūdį, detaliai išsitirti kraujagysles, pasidaryti širdies ultragarso tyrimą, atlikti dviračio minimo ir kitus tyrimus. O tada, padedant ir patariant specialistui, po truputį pradėti gyventi fiziškai aktyviau, ne tik sporto klube, bet ir namuose. Tą lengvai galima atlikti pasinaudojus įvairiomis technologijomis – pavyzdžiui, išmaniaisiais laikrodžiais ar telefonais, kurie primins, kad išliktum aktyvus visą dieną“, – sako A. Laucevičius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms1
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...