- Aigustė Tavoraitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kelios dešimtys per dieną prie kabineto besirikiuojančių pacientų, šūsnys popierių ir dokumentų, vienas po kito leidžiami sveikatos apsaugos ministro įsakymai ir laiko stoka juos perskaityti.
Ar ką tik priimtas Šeimos medicinos plėtros veiksmų planas, ilgai dūlėjęs valdininkų stalčiuose, padės įveikti šeimos gydytojų išsakomas skaudžias problemas?
Jaučiasi spraudžiami į kampą
„Planai vis rašomi, tačiau esminės eilių atsiradimo priežastys nesprendžiamos. Šeimos gydytojai puikiai susitvarkytų, jei ne painiava dėl kompensuojamųjų vaistų išrašymo ir dėl to atsirandančių perteklinių konsultacijų. Vaistus pacientui paskiria antrinio ar tretinio lygio specialistas. Tačiau pratęsti jų receptą pacientas ateina pas šeimos gydytoją. Šis pagal normą gali išrašyti vaistus, bet dažnai būna suvaržytas, nes privalo pacientą siųsti konsultacijos pas specialistą. Taip susidaro perteklinės eilės, gaišinamas brangus šeimos gydytojo laikas bei išmetami pinigai“, – aiškino Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė Albina Kavaliauskaitė.
Situaciją blogina ir neveikianti ilgalaikio lėtinėmis ligomis sergančių ligonių stebėjimo sistema – jei pacientai eitų pas ilgalaikius stebėtojus, nereikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir taip sumažėtų eilės.
„Tokiu būdu šeimos gydytojai yra tarsi spraudžiami į kampą. Jei neišrašai kompensuojamų vaistų, pacientą siunti pas antro lygio specialistą, Akreditavimo tarnyba baudžia dėl perteklinės konsultacijos. O jeigu elgiesi priešingai, vaistus išrašai pats, nepaisei aukštesnio lygio specialisto rekomendacijų, padarei žalą Valstybinei ligonių kasai“, – kalbėjo A.Kavaliauskaitė.
Tikisi progreso
LSMU Medicinos akademijos Šeimos medicinos klinikos vadovas prof. Leonas Valius pritaria, jog kuriamos perteklinės eilės. Tačiau pridūrė, kad Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 m. veiksmų planas – politiškai geras dokumentas ir juo vadovaujantis galima tikėtis progreso.
„Sveikatos apsaugos ministerijai išvardijome pagrindines lėtines ligas, dėl kurių išties nebūtina specialisto konsultacija. Juk tam prireikia atlikti daugybę brangių tyrimų, kurie papildomai kainuoja ligonių kasoms, tai nėra racionalu, – kalbėjo jis. – Pacientą būtina siųsti išsitirti norint keisti gydymą, skirti intensyvesnius vaistus.
Tačiau dėl to ypač rajonuose gyvenantys žmonės susiduria su problema: nėra specialistų, arba jie retai atvažiuoja. Tada pats šeimos gydytojas stato save į pavojų, bet toliau skiria tuos vaistus.“
Stebėjimo sistema „lūžo“
Kiek kitokios nuomonės profesorius laikėsi dėl pacientų siuntimo ilgalaikių stebėtojų priežiūrai.
„Kuriant šią sistemą viskas prasidėjo nuo retų ligų, transplantacijų stebėjimo. Tačiau vėliau sąrašas išplėstas vos ne iki visų lėtinių ligų. Tad jei iš pradžių šią sistemą specialistai vertino teigiamai, vėliau situacija pasikeitė – srautai sparčiai išaugo, o apmokėjimas liko menkas, sistema dabar neveikia“, – aiškino prof. L. Valius.
Jo manymu, tik sergantieji retomis ligomis ar kitais išskirtiniais atvejais turėtų būti prižiūrimi siauros srities specialistų. O kai pas juos, pavyzdžiui, vis privalo apsilankyti diabetu sergantys pacientai, dingta tęstinumas – šeimos gydytojas nebegali sekti bendros paciento būklės, nežino, kokius vaistus jis vartoja ir kt.
Kokiais vaistais gydyti?
Diskusijos tęsiasi ir dėl kompensuojamųjų vaistų sąrašo. A. Kavaliauskaitės manymu, ligonių kasoms verčiant šeimos gydytoją išrašyti pigesnius vaistus, o ne tuos, kuriuos paskyrė aukštesnio lygio specialistas, nusikalstama žmogaus sveikatai.
„Kam vienai ligai gydyti reikia trisdešimties ar net šešiasdešimties vaistų pavadinimų? Be to, neretai negali pacientui skirti reikalingiausių, dėl veikliųjų medžiagų vertingesnių medikamentų. Yra apribojimai: pirmiausia išrašyti pigesnius vaistus – pabandyti vienus, tada kitus... Bet žmogus juk – ne bandomasis triušis. Beje, ir sveikatos apsaugos ministro įsakymai neretai vienas kitam prieštarauja. Tad kaip gydyti pacientą surištomis rankomis?“, – stebėjosi A. Kavaliauskaitė.
Su tokiu aiškinimu nesutiko prof. L.Valius. Pasak jo, nebūtina pradėti nuo paties geriausio vaisto, kartais užtenka ir elementaraus, t.y. pigiausio.
„Be to, labai svarbu atskirti du dalykus – gydytojo kompetenciją skiriant vaistą ir valstybės galimybes kompensuoti. Visų vaistų ji kompensuoti negali, dėl to atsiranda apribojimų, tam tikros gydymo schemos. Tačiau jei pacientas pats pasiruošęs mokėti už vaistus, galima gydymą pradėti nuo to, ko jis pageidauja.
Taip pat šeimos gydytojams nereikėtų pamiršti, kad jie turi teisę bet kokį vaistą trumpam laikui skirti „baltu receptu“. Ypač tai aktualu, kai pacientas ilgesnį laiką negali patekti pas specialistą“, – sakė pašnekovas.
Komentarai
Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos vadovas prof. Julius Kalibatas:
– Tiek poliklinikų, tiek ligoninių antrinė grandis yra kiek hipertrofuota. Bent didžiųjų miestų poliklinikose bendrosios praktikos gydytojai dirba apsupti konsultantų. Jiems reikalingos konsultacijos, už tai jie gauna pinigus. Ir kartais poliklinikos vadovybė spaudžia šeimos gydytojus siųsti konsultacijos.
Šeimos gydytojo krūvis milžiniškas: per dieną jam tenka priimti 30–35 pacientus. Tad nors jis ir galėtų tam tikrą problemą spręsti savo lygmeniu, dėl laiko trūkumo priverstas siųsti pacientą pas konsultantus.
Daug kur ribojama šeimos gydytojams išrašyti receptus. Jie gali ir žino, jog tas vaistas tinkamas konkrečiam žmogui, bet negali jo išrašyti, nes tą gali tik konsultantas. Tad taip tik dirbtinai daromos konsultacijos. Kuriama painiava. Yra šeimos gydytojo norma, o SAM įsakymai pradeda prieštarauti jai, neigti ją.
Tarp pirminės ir antrinės grandies yra didelis disbalansas. Pirminę reikėtų plėsti, o antrinę – mažinti. Tam reikia stiprios politinės valios, uždaryti tam tikrus nefunkcionalius skyrius rajonų ligoninėse. Priešingu atveju jokių poslinkių tikėtis neverta.
Šeškinės poliklinikos direktorius Jonas Kairys:
– Labai jau retos diagnozės yra, kad vien tik specialistas galėtų išrašyti vaistus. Jei jau kartą yra pakonsultuota, sudaryta gydymo schema, to užtenka, kad šeimos gydytojas galėtų mėnesiais tuos pačius medikamentus skirti. Dėl papildomų konsultacijų sprendžia pats gydytojas, jeigu jam kažkas neaišku, jeigu yra kokių įtarimų, jei mato, kad nepasiduoda gydymui liga pagal priimtą schemą.
Vis dėl to neretai pats pacientas ateina susirašę ant lapelio, kokių tyrimų ir kokių sričių specialistų konsultacijų jiems reikia. Tačiau pacientas neturėtų diktuoti sąlygų gydytojui. Juo labiau, kad pagal sutartis su VLK yra numatytas konsultacijų skaičius, už kurį bus apmokama, tad jų viršyti per daug negali.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių6
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai3
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...