Priežastys ir padariniai

Ypač pavojingi karščiai po vėsaus pavasario, kol organizmas prie jų dar nepripratęs.

Perkaisti galima net ir nelabai aukštoje temperatūroje, esant didelei santykinei oro drėgmei. Be to, karštį žmonės skirtingai toleruoja, todėl nėra rekomendacijų, kokia temperatūra jau pavojinga, kokia dar ne.

Saulės smūgis gali ištikti, kai užmiegama, deginantis tiesioginės saulės spinduliuose. Tokią tikimybę padidina persivalgymas, alkoholinių gėrimų vartojimas saulės atokaitoje. Neretai perkaitimo simptomai supainiojami su peršalimo, nes yra apgaulingi.

Pagalba – kuo skubiau

Pirmieji saulės smūgio simptomai – silpnumas, blogumas, galvos skausmas, spengimas ausyse.

Kartais pasireiškia pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, sutankėjęs kvėpavimas, jaučiamas sausumas burnoje. Gali sutrikti matymas.

Iš pradžių stipriai prakaituojama, tačiau po kiek laiko prakaitas nebeišsiskiria, silpsta raumenys, darosi sunku kvėpuoti, pakyla kūno temperatūra iki 38–40 laipsnių. Pritemsta sąmonė arba iš viso ji prarandama. Organizmas stengiasi visais įmanomais būdais išskirti šilumą. Kartais saulės smūgis pasireiškia pavėluotai, būnant ne saulėje, o praėjus 6–8 valandoms.

Saulės smūgis ar perkaitimas mažiems vaikams įtariamas, jeigu jie tampa suglebę, viskam apatiški, juos pykina, pakyla kūno temperatūra, atpilamas skrandžio turinys, pastebimas sąmonės pritemimas ar atsiranda traukulių.

Jei mažylis pabalo ir panašu, kad gali apalpti, reikia jį nunešti į vėdinamą patalpą ir jo galvą palenkti tarp kojų, kad kraujas greičiau tekėtų į galvą. Užimti tokią padėtį vaikas turėtų vieną dvi minutes. Arba pakelkite kojas aukščiau kūno. Tokia padėtis taip pat paspartina kraujotaką į galvą.

Daug lemia elgsena

Didžiausia saulės smūgio grėsmė iškyla žmonėms, nepakantiems karščiui, turintiems antsvorį, nėščioms moterims, kūdikiams, vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms.

Saulė labiau kenksminga piktnaudžiaujantiesiems alkoholiu, sergantiesiems širdies ir kraujagyslių, endokrininėmis ligomis, ateroskleroze.

Mėgautis saulės voniomis reikia pradėti po truputį, kad oda spėtų adaptuotis prie kintančios aplinkos. Vasarą įprastus veiksmus reikėtų atlikti šiek tiek lėtesniu tempu, kad kūnas neperkaistų. Dirbant lauke būtina dėvėti kepurę, daryti dažnesnes pertraukas, pabūti pavėsyje, apsišlakstyti vandeniu. Sportuoti reikėtų ankstyvą rytą arba saulei nusileidus, kai oro temperatūra žemesnė, jei yra galimybė – sportuoti pavėsyje.

Senjorams būtina nuolat prisiminti, kad atsigertų, nes daug kam šis receptorius yra sutrikęs ir nesijaučia troškulio.