Visuomenės sveikatos specialistai sunerimę: pernelyg aukšta aplinkos temperatūra kenkia sveikatai, tačiau įvairių vandens telkinių pakrantės pilnos poilsiautojų nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro. Žalingas karščio poveikis dažnai išryškėja, kai padėti jau per vėlu – labai aukšta kūno temperatūra gali pakenkti smegenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus.

Perkaisti ir susirgti galima pernelyg ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, ilgai būnant karštoje aplinkoje (patalpoje, automobilyje ir kt.). Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė Irina Bulsienė pažymi, kad neretai net ir trumpalaikis karščio poveikis gali būti žalingas sveikatai.

Veikiant karščiui ir saulei yra didelė rizika nudegti, perkaisti, gali atsirasti mėšlungis ar ištikti šilumos (saulės) smūgis.

Didžiausią riziką susirgti veikiant karščiui turi kūdikiai ir vaikai iki keturių metų amžiaus, vyresnio amžiaus (65 metų ir vyresni) asmenys, turintys antsvorį. Taip pat didesnė rizika perkaisti yra tiems, kurie karštyje ilgai dirba ar sportuoja. Sergantys širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, diabetu, epilepsija, psichinėmis ligomis būtinai turėtų būti ypač atsargūs.

Kaip išvengti žalingo šilumos ir saulės poveikio?

Apsirenkite lengvais, laisvais, šviesiais rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą. Nepamirškite skrybėlės ir akinių nuo saulės. padeda ir skysčių vartojimas, sunkiai dirbant ar aktyviai sportuojant karštą dieną reikėtų išgerti 2-4 stiklines per valandą. Jei gydytojas paskyrė diuretikus (skystį varančius medikamentus) ar skysčius ribojančią dietą, dėl geriamų skysčių kiekio pasitarkite su juo. Negerkite labai šaltų skysčių, nes gali atsirasti pilvo spazmai, taip pat negerkite alkoholio, nes dar daugiau neteksite skysčių.

Specialistai rekomenduoja papildyti prarastas druskas ir mineralus – jų netenkama gausiai prakaituojant. Prarastą kiekį galima atstatyti specialios dietos pagalba bei geriant sultis ir mineralinį vandenį.

Padėti sau galite ir sveikiau valgydami, ypač maisto racioną praturtindami vaisiais ir daržovėmis. Maistas (pavyzdžiui, mėsa), kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.

Saugokite odą nuo žalingo saulės spindulių poveikio, naudodami apsauginius kremus, kuriais reikia pasitepti 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę. Odos apsauginius kremus reiktų rinktis pagal odos tipą ir apsaugos nuo saulės faktorių (SPF), kuris nurodytas ant pakuočių. SPF skaičius nurodo kiek kartų priemonė padidina saugaus buvimo saulėje laiką. Mūsų klimato juostoje rekomenduojama naudoti 15-20 SPF ultravioletinių spindulių filtrus turinčias kosmetikos priemones.

Nuo 11 iki 15 val. saulės spinduliavimas yra intensyviausias, todėl šiuo metu rekomenduojama neleisti laiko tiesioginėje saulėje.

Nepalikite vienų mažamečių vaikų, senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos žmonių automobilyje (net ir tuomet, jei visi langai atviri).

Karštą dieną dažniau užsukite į patalpas, kuriose oras yra kondicionuojamas (pavyzdžiui, prekybos centrus) – bent keletą valandų per dieną pabuvus vėsioje aplinkoje, ženkliai sumažėja su perkaitimu susijusių negalavimų atsiradimo tikimybė.