- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiandien, vasario 4-ąją, minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena, kasmet suburianti viso pasaulio žmones vienam tikslui – drąsiai klausiant, diskutuojant ir ieškant atsakymų mažinti mirštamumą nuo onkologinių ligų bei didinti visuomenės sąmoningumą sveikatos atžvilgiu.
Pamatinis šių diskusijų klausimas – ką galime padaryti, siekdami užkirsti kelią vėžiui? Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas siūlo toli nesidairyti – efektyvios prevencijos priemonės yra pasiekiamos ranka.
Apie prevenciją žinome, bet pamirštame
Šiuo metu Lietuvoje vykdomos keturios vėžio prevencijos programos: atrankinė moterų sveikatos patikra dėl gimdos kaklelio patologijos, moterų mamografinė patikra, priešinės liaukos (prostatos) vėžio bei storosios žarnos vėžio ankstyvoji diagnostika. Šios programos, išskyrus gimdos kaklelio patikrą, yra skirtos žmonėms nuo 50 m. Š. Narbuto teigimu, nors tokia valstybės teikiama galimybė nemokamai išsitirti yra sveikintina, ji apima tik 4 vėžio lokacijas iš 200 skirtingų onkologinių ligų.
„Didžioji dalis vėžinių susirgimų gali ištikti bet kokio amžiaus žmogų, niekas nėra apsaugotas. Dėl šios priežasties svarbu suprasti, ką galime padaryti, kad jų išvengtume. Egzistuojančios ir gerai žinomos prevencijos priemonės yra tokios paprastos, kad neretai jas netgi pamirštame“, – kalba POLA vadovas.
Egzistuojančios ir gerai žinomos prevencijos priemonės yra tokios paprastos, kad neretai jas netgi pamirštame.
Fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba – Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pripažintos prevencijos priemonės, kurias savo kasdienybėje gali taikyti kiekvienas. Nustatyta, kad kasdien pėstute eidamas bent 30 min. žmogus užsitikrina reikalingą fizinio aktyvumo laipsnį, organizmo medžiagų apykaita veikia greičiau. Šis laikotarpis gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, tačiau svarbu, kad fizinė veikla taptų įpročiu. Taip pat verta nepamiršti ir PSO rekomendacijų mitybai, kuriose – raudonos mėsos suvartojimas per savaitę ribojamas iki 200 g. Nors lietuviams, tituluojamiems mėsėdžių tauta, tai gali skambėti sudėtingai, svarbu atskirti mėsos rūšis: vištieną, kalakutieną, o taip pat ir žuvį galima valgyti žymiai dažniau.
„Tokie paprasti dalykai yra tai, ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti. Būtų naivu manyti, kad prie onkologinių susirgimų neprisideda mus kancerogeniškai veikianti aplinka, tačiau net ir minimaliai keisdami savo įpročius, galime maksimaliai sau padėti siekiant išvengti sunkios ligos“, – įsitikinęs Š. Narbutas.
Simptomų laukti nevalia
POLA duomenimis, iš pusantro milijono žmonių, esančių tikslinėse grupėse, sveikatą kasmet pasitikrina vos trečdalis. Šiuo metu apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų serga onkologinėmis ligomis, nors ankstyva diagnostika galėtų užkirsti ligai kelią. Š. Narbutas pastebi, kad sparčiai tobulėjant medicinai, 90 proc. vėžio atvejų ankstyvoje stadijoje diagnozuota liga leidžia taikyti efektyvias gydymo priemones ir tikėtis pasveikimo.
„Profilaktinė patikra reikalinga kasmet ar bent jau kartą per du metus. Jos metu galima nustatyti tokių susirgimų, kaip prostatos ar gimdos kaklelio vėžys, užuomazgas. Tokiu atveju žmogus gauna signalą, kad turi keisti gyvenimo būdą ir profilaktiškai lankytis pas gydytojus. Taip galima užbėgti vėžiui už akių“, – profilaktinės diagnozės naudą vardija Š. Narbutas.
Visuomenėje vis dar vyrauja požiūris, kad į medicinos įstaigas reikia kreiptis tik jaučiant negalavimus, kurie apsunkina gyvenimo kokybę. POLA prezidentas pabrėžia, kad onkologinių ligų atvejais simptomai dažniausiai jaučiami tik vėlyvesnėse stadijose.
„Kai navikas sutrikdo kitų organų veiklą prasideda įvairūs pastebimi negalavimai. Kol tai yra mažas darinys, simptomai pajuntami retai, nors gydymas jau turėtų būti taikomas. Nereikia laukti, kol pajausite, kad su jumis kažkas blogai“, – aiškina Š. Narbutas.
Apie pavojingą ligą gali signalizuoti naktinis prakaitavimas, silpnumas, galvos, nugaros skausmas, bendras imuniteto nusilpimas. Š. Narbuto teigimu, bet koks simptomas, keliantis abejonių, negali būti ignoruojamas tikintis, kad jis savaime praeis.
Visiems prieinamos diagnostinės galimybės
Nors Lietuvoje populiariausiomis diagnostikos priemonėmis išlieka echoskopija ar rentgenografija, magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimas, tinkamas įvairioms organų sistemoms bei suteikiantis efektyvius rezultatus, jau skinasi kelią į lyderių pozicijas.
„MRT yra pažangesnis už kompiuterinę tomografiją ar rentgeno tyrimą, nes neturi kenksmingo radiacijos poveikio žmogaus organizmui. Taip pat šis tyrimas žymiai tikslesnis, o jį, kaip ir kitus, kompensuoja valstybė“, – pasakoja Š. Narbutas.
Anot „Affidea Lietuva“ gydytojos dr. Rūtos Grigienės, efektyviems rezultatams būtini MRT aparatai, kurių galia siekia bent 1 teslą (T). Silpnesne įranga išgaunami vaizdai yra ne tokie tikslūs ir apsunkina diagnozės nustatymą.
„Dirbant su onkologiniais pacientais, kuriems būtini itin tikslūs krūtinės ląstos, pilvo ar dubens srities tyrimai, stengiamasi pasitelkti kuo aukštesnės galios MRT įrangą. Idealiu atveju ji siekia bent 1,5 T“, – sako dr. R. Grigienė.
Specialistai pabrėžia, kad, atliekant tyrimus mažesnės nei 1 T galios aparatais, kyla pavojus nepastebėti tam tikrų detalių. Geriausiu atveju, tai reikštų, kad tyrimą tektų atlikti pakartotinai, taip gaištant brangų laiką. Blogiausiu atveju, liga būtų išvis pražiūrėta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prahos ligoninė per klaidą moteriai atliko abortą1
Vienoje Prahos ligoninių nėščiai moteriai per klaidą buvo atliktas abortas. ...
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika8
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...