Quantcast

Regėjimas: mitai ir faktai

Anūkas klausia močiutės, ar tiesa, kad valgant daug morkų akys išlieka stiprios? Ji patikina, kad tikrai taip: argi kas matė triušį su akiniais?

Anūkas klausia močiutės, ar tiesa, kad valgant daug morkų akys išlieka stiprios? Ji patikina, kad tikrai taip: argi kas matė triušį su akiniais?

Šiame kompiuterijos amžiuje besirūpinantieji regėjimu žino daug patarimų, kaip tai padaryti. Tai tiesa ar mitai, komentuoja gydytoja oftalmologė Daumantė Baranauskienė.

Akių mankšta gali padėti susigrąžinti gerą regėjimą.

Mankšta akims reikalinga, ypač šioms pavargus. Atskirais atvejais, esant akių raumenų spazmams, įvairūs pratimai gali šiuos spazmus neutralizuoti ir taip pagerinti regėjimo kokybę.

Dirbant kompiuteriu, žiūrint televizorių ar skaitant maždaug kas valandą rekomenduojama leisti akims pailsėti.

Pabandykite atlikti šiuos pratimus: nejudindami galvos žvelkite kuo aukščiau į viršų, paskui – kuo žemiau į apačią; žvelkite kuo dešiniau, tada – kuo kairiau; žvelkite kuo aukščiau į dešinį kampą, paskui – kuo žemiau į kairį kampą, pratimą pakartokite į kitą pusę; judinkite akis pagal laikrodžio rodyklę, pratimą pakartokite priešinga kryptimi; pro langą žiūrėkite į kokį nors objektą tolumoje, paskui žvilgsnį sutelkite į nosies galiuką.

Visus pratimus pakartokite mažiausiai po dešimt kartų, tarp pratimų pabūkite maždaug 30 sek. užsimerkę. Taip akys atsipalaiduos.

Ilgalaikis akinių nešiojimas sukelia priklausomybę nuo jų.

Tinkamai specialisto parinkti akiniai negali nei pabloginti regėjimo, nei pripratinti akių prie jų ar versti akis tinginiauti.

Daugelis žmonių, prieš įsigydami akinius, jau kurį laiką mato prasčiau, nes regėjimas būna sutrikęs. Paskui, kai galiausiai užsideda akinius ir ima matyti aiškiai, pradeda kaltinti akinius – neva nuo to laiko, kai pradėjo juos nešioti, be akinių jau nebemato.

Taip yra ne dėl pakitusio regėjimo, o dėl to, kad su akiniais akys mato ryškiai ir kitaip matyti jau nesinori. Atskirais toliaregystės atvejais tinkamai parinkti akiniai tam tikrą laiką regėjimą gali pagerinti.

Skaitymas tamsoje kenkia regėjimui.

Skaitymas, esant silpnam apšvietimui, gali sukelti nuovargį, galvos skausmą, bet pakenkti regai – ne.

Akiniai mažesnėmis, nei reikėtų, dioptrijomis treniruoja akis.

Netiesa. Korekcija turi būti tiksli, parinkta nepaliekant tariamo rezervo ir neplanuojant būsimo regėjimo pablogėjimo.

Jei reikia akinių, bet jie nenešiojami, akys nusilps.

Be akinių žmogus tiesiog matys neryškiai, o nuolatinės pastangos įžiūrėti vaizdą, įtempiant akių raumenis, gali sukelti galvos skausmą ar kitų laikinų nemalonių pojūčių.

Žiūrėjimas televizorių iš arti gadina regėjimą.

Iki 1950-ųjų televizoriai skleisdavo nedidelį radiacijos kiekį, kuris ilgainiui galėdavo pakenkti akims.

Dabar, ištobulėjus technologijoms, taip nebėra. Žinoma, žiūrint televizorių iš labai arti, akys greičiau pavargsta dėl vaizdo mirgėjimo ekrane. Norint to išvengti, būtina pasirinkti saugų atstumą nuo ekrano. Jei vaizdas žiūrimas 4:3 formatu, rekomenduojamas atstumas nuo ekrano yra 3–5 ekrano įstrižainių ilgiai. Pavyzdžiui, jei televizoriaus ekrano įstrižainė yra 21 colis, tinkamiausias atstumas nuo jo – 1,6–2,7 m; jei 29 coliai – 2,1–3,6 m. Rekomenduotinas atstumas iki plačiaekranio televizoriaus, kurio ekrano kraštinių santykis 16:9, yra 2,5–3 ekrano įstrižainės.


Šiame straipsnyje: regaregėjimasakys

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių