- Petras Stirbys, profesorius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors technologijos progresuoja, nepakanka vien tik implantuoti modernų širdies ritmo reguliatorių ligoniui ir palikti jį likimo valiai. Pasaulis pacientų periodinei ambulatorinei patikrai teikia didžiulę reikšmę.
Tikslai ir dokumentai
Sudėtingi širdies ritmą reguliuojantys prietaisai pasauliniu mastu jau yra išgelbėję gyvybę arba iš esmės pagerinę gyvenimo kokybę milijonams žmonių.
Nors šiuolaikiniai aparatai charakterizuojami kaip labai patikimi, reguliarus planinis, arba neatidėliotinas situacinis jų veiklos patikrinimas, yra būtinas ir neišvengiamas. Tikrinant įvertinami bei optimizuojami širdies stimuliatoriaus bei elektrodų funkciniai parametrai bei stimuliacijos efektyvumas, vertinami baterijų energijos rezervai. Patikros metu, jei reikia, pakoreguojamas ir medikamentinis gydymas, nes dauguma pacientų serga išemine ar kardiomiopatine širdies liga, širdies veiklos nepakankamumu, sutrikusi plaučių ar inkstų veikla.
Periodišką širdies elektroninių prietaisų patikrą reglamentuoja solidžių tarptautinių ir regioninių kardiologinių bei aritmologinių draugijų, asociacijų norminiai dokumentai, dar vadinami direktyvomis. Jos kas kelerius metus yra revizuojamos – atnaujinamos ir papildomos. Lietuvoje, kaip ir daugumoje pasaulio valstybių, vadovaujamasi Amerikos širdies, Europos širdies ritmo, Širdies nepakankamumo asociacijų, Amerikos kardiologijos kolegijos, Europos kardiologijos, Amerikos širdies nepakankamumo draugijų konsensuso pagrindu aprobuotu reglamentavimu. Direktyvos yra ne vien tik konstruktyvi formuluotė, bet ir rekomendacijos gydytojams praktikams, ir netgi ligoniams, kad būtų priimami tinkamiausi vadybiniai ir gydymo sprendimai.
Autoriai akcentuoja, kad klinikinės direktyvos yra suformuotos, remiantis sisteminėmis medicininės literatūros peržiūromis ir gausybės duomenų analize, taip pat iškilių ekspertų nuomonėmis. Tai įgalina suteikti pacientui geriausią pagalbą remiantis naujausiais pasiekimais. Be to, kilus konfliktinei situacijai, o jų būna ir bus, ekspertinė komisija visada užduos gydytojui nelengvą klausimą: kodėl pagalba pacientui buvo suteikta nesivadovaujant visuotinai pripažintoms tarptautinėms direktyvoms?
Pacientų patikros dažnis
Neretai apsiribojama ligonius tikrinti vieną kartą per metus, o artėjant baterijų išsekimo terminai trumpinami individualiai ir dažniausiai proporcingai baterijų išsekimo laipsniui. Tačiau tai daryti jokiu būdu nedera kas dvejus, trejus ar ketverius metus – būtent tokius terminus kartais nustato kai kurie specialistai.
Patikrinus aparato funkcinę būklę ir optimizavus parametrus, visi ligoniai nusiramina, pasijaučia geriau.
Direktyvas kuriančios organizacijos akcentuoja kur kas griežtesnius patikros terminus, pabrėždamos individualius patikros intervalus: praėjus 72 val. po implantacijos, vėliau – praėjus 2–12 savaičių, praėjus 3–12 mėnesių po kardiosinchronizacinio aparato implantacijos, 3–6 mėnesiams po defibriliatoriaus ar kardiosinchronizacinio aparato implantacijos, kasmet vieną kartą iki baterijų išsekimo požymių atsiradimo ir kas 1–3 mėnesius po baterijų išsekimo požymių pasirodymo.
Atsižvelgiant į pastebėtas grėsmes, tikrinimo periodiškumą tenka adaptuoti individualiai ir ypač kai artėja baterijų išsekimo terminai, o pacientas yra priklausomas nuo stimuliacijos. Teko sutikti daugybę ligonių, kuriems buvo rekomenduota atvykti patikrai po 2–3 ar net po 4 m. Sunkoka rasti pateisinamų priežasčių tokiai praktikai.
Gerinti prieinamumą
Daug vyresnio amžiaus pacientų kenčia nuo širdies nepakankamumo, varginančio dusinimo, kojų tinimo ir panašiai, todėl stimuliacinių parametrų bei medikamentinio gydymo korekcija yra reikalinga kur kas dažniau.
Pacientų srautai didėja ir dėl jiems vis dažniau atliekamų magnetinio rezonanso tyrimų. Prieš šį tyrimą, kaip, beje, ir po jo, privalu atitinkamai užprogramuoti aparatą, vėliau, atlikus jo funkcijų patikrą, grąžinti ankstesnius arba pakoreguotus parametrus. Gana dažnai aparato patikrai pacientus siunčia kardiologai, įtarę stimuliacijos neadekvatumus, įvairaus profilio chirurgai prieš numatomą operaciją. Kartais net ir dėl nežymių savijautos pokyčių galimus stimuliacijos sutrikimus įtaria patys pacientai. Būna atvejų, kai optimalius stimuliacinių parametrų derinius pavyksta rasti ne iš karto, o tik po kelių apsilankymų. Specialistai kartu su kitų sričių gydytojais visada pasirengę padėti. Patikrinus aparato funkcinę būklę ir optimizavus parametrus, visi ligoniai nusiramina, pasijaučia geriau.
Dėl eilių pas specialistus ligoniai darosi irzlūs, nekantrūs, netolerantiški. Varginančių negalavimų sukeliamas diskomfortas, kelių mėnesių laukimas didina nerimą, stresą. Įvertinus milžinišką poreikį bei ligonių nerimą dėl paslaugos prieinamumo Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinyje steigiamas pacientų su širdies elektroniniais prietaisais ambulatorinės patikros kabinetas.
Visi žinome, kad eilės poliklinikose tapo kone neįveikiamos, tad įsteigtas kabinetas neabejotinai jas sutrumpins, pagerins paslaugos prieinamumą. Pacientams, norintiems užsiregistruoti patikrai, tereiks pateikti šeimos gydytojo siuntimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą1
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika6
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...