- Aigustė Tavoraitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Šiuolaikinės moterys išties tapo sąmoningesnės – supranta, kad jų sveikata yra ne tik medikų reikalas, ateina apsiskaičiusios ir pasiruošusios. Vis dėlto nemažai nėščiųjų, ypač iš kaimo vietovių, atvyksta stipriai neprižiūrėtos, sergančios užleistomis ligomis. Todėl profilaktinei moterų patikrai pirminėje sveikatos priežiūros grandyje turėtų būti skiriama žymiai daugiau dėmesio“.
Tai sako Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko ir vaiko klinikos direktorius prof. dr. Linas Rovas (54 m.).
– Ką tik tapote Klaipėdos universiteto profesoriumi. Pajutote naujų „antpečių“ svorį?
– Pokyčius priimu labai natūraliai. Daugiau atsakomybės neužgriuvo – ji turi lydėti visada, nepriklausomai nuo laipsnių. Į tokius dalykus daugiau reaguoja aplinkiniai. Taigi tam tikri „antpečiai“ padeda lengviau tiek pristatyti save, tiek nešti žinią apie Lietuvos specialistus tarptautiniu lygmeniu. Tave tiesiog kitaip priima.
Kitu atveju daug ilgiau tenka įrodinėti, ką tu gali tiek kalbant apie dalyvavimą konferencijose, tiek straipsnių rašymą. Turime puikius gydytojus akušerius-ginekologus, tačiau nemokame to parodyti. Daugiau tarpusavyje pasikalbame, pasirodome vienas kitam. Labai noriu, kad mūsų šalies specialistai būtų žinomi pasaulyje.
– Kas šiandien labiausiai trukdo siekti tokių aukštumų?
– Lietuvos akušerinė-ginekologinė tarnyba yra puikiai sustyguota ir aprūpinta. Prie to stipriai prisidėjo Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo projektas, skirtas gerinti nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros paslaugas. Tad galima teigti, kad šioje srityje bent jau dabar plyšiai yra užkaišioti.
Daug mūsų medikų galėtų pasiekti daug daugiau, jei nereikėtų didžiosios laiko dalies skirti tiesiog elementariai užsidirbti pinigų pragyvenimui, dirbti keliose įstaigose.
Vis dėlto Lietuvoje norėtųsi atviresnės bendruomenės. Ypač tai pajutau, kai grįžau į ją apsigynęs daktaro disertaciją Švedijoje. Ten daugelio dalykų supratimas yra visai kitoks. Po truputį ir mes einame to link, tačiau labai lėtai. Mums dar trūksta suvokimo, koks turėtų būti gydytojo gyvenimas tarptautinėje erdvėje. Esame labai užsidarę ir daugiau viską darome savo kieme. Mūsų kaimynai latviai, estai šioje srityje juda daug sparčiau.
Beje, mūsų šalyje dar vyrauja toks akušerių-ginekologų bendruomenės požiūris, jog daug svarbiau yra ne tai, ką darai, bet kur dirbi. Bet gydytojo profesionalumą įrodo jo darbai, o ne darbo vieta.
– Tačiau realybė tokia, kad šiandien gydytojas – vos ne kaip amatininkas – pirmiausia stengiasi užsidirbti pragyvenimui...
– Gali daug sugebėti, tačiau parduoti save mūsų šalyje išties labai sudėtinga. O tą vienaip ar kitaip daro kiekvienas gydytojas. Daug mūsų medikų galėtų pasiekti daug daugiau, jei nereikėtų didžiosios laiko dalies skirti tiesiog elementariai užsidirbti pinigų pragyvenimui, dirbti keliose įstaigose.
Kitą kartą tai gal net užgožia perspektyvas tapti labai geru mokslininku. O šiandien bene labiausiai reikia to, kad kuo daugiau jaunų žmonių įsijungtų į akademinį tiriamąjį darbą. Jų protas turėtų būti „pajungtas“ ne tik kaip užsidirbti pragyvenimui, bet kad kaip ir kitur pasaulyje 30–40 procentų darbinės veiklos jie galėtų skirti moksliniams straipsniams rašyti, išėjimui į tarptautinę viešąją erdvę.
– Jau šeštus metus vadovaujate Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikai. Koks šiuolaikinių moterų pasirengimas nėštumui?
– Moterys išties tapo sąmoningesnės – supranta, kad jų sveikata yra ne tik medikų reikalas. Pacientės ateina apsiskaičiusios, tačiau neretai tam, kad galėtų „priremti“ gydytoją prie sienos. Kartais prisiskaito ir klaidinančios informacijos, tad gydytojui prireikia laiko paaiškinti ir įtikinti, jog yra kitaip.
Dabartinis gimdyvių amžiaus vidurkis – apie trisdešimt metų. Seniai žinoma, kad reprodukcija su amžiumi mažėja. Tad kuo moteris vyresnė, tuo daugiau problemų iškyla, daugiau darbo tenka mums. Ypač stipriai neprižiūrėtos moterys atvažiuoja iš kaimo vietovių, dažniau – jau pakartotinai gimdančios. Kartais atvyksta ir sirgdamos labai užleistomis ligomis.
Dažniausios bėdos – antsvoris, padidėjęs kraujo spaudimas, širdies patologijos. Tai didina komplikacijų riziką ne tik nėštumo, bet ir gimdymo metu ir po jo. Todėl geriau nėštumą planuoti iš anksto, nes moteriai jau esant nėščiai rimto gydymo imtis nebeišeina. Kartais pati moteris gali nesuprasti sveikatos profilaktikos svarbos, tad čia svarbus ir bendruomenės indėlis. Tuo aktyviai užsiimti turėtų šeimos gydytojai – pirminei sveikatos priežiūros grandžiai skiriama tikrai nemažai pinigų, tad tam galima būtų skirti daugiau dėmesio.
Pacientės ateina apsiskaičiusios, tačiau neretai tam, kad galėtų „priremti“ gydytoją prie sienos.
– Šiandien vietoj natūralaus gimdymo tapo madinga rinktis Cezario pjūvio operaciją. Kokių grėsmių įžvelgiate?
– Tokia tendencija vyrauja pasaulyje. Turkijoje atliekama iki 50 procentų tokių operacijų, Pietų Amerikoje – 40, Vokietijoje – 30, Lietuvoje – apie 24 procentus. Kai atvažiavau dirbti į Šiaulius, tokios operacijos sudarė net 28 procentus, dabar – 21–22. Ši operacija tapo palyginus lengva, nes ištobulėjo technika, tačiau ji kartu turi didžiulę riziką.
Cezario pjūvis – tai intervencija, galinti stipriai neigiamai atsiliepti moters sveikatai. Be to, yra nustatyta, kad tokiu būdu gimę vaikai blogiau formuojasi, dažniau kenčia nuo įvairių sutrikimų – alergijų, psichinių ligų ir kt.
Yra sukurtas visas biomechanizmas, kad vaikutis atėjimui į pasaulį pasiruoštų gamtos sukurtu taku, tuo metu kūdikio organizme vyksta daug pasikeitimų. Be abejo, viską reikia pasverti, įvertinti kitų galimų komplikacijų riziką. Tačiau bet kuriuo atveju Cezario pjūvis nėra alternatyva gimdymui natūraliais takais.
– Gimdyvės jaučiasi tvirčiau, kai šalia jų – vyras akušeris-ginekologas?
– Šios profesijos nereikėtų laikyti nei vyriška, nei moteriška. Man atrodo, kad moterys kaip tik yra laimingesnės, kai šalia jų gimdymo metu stovi akušeris-ginekologas. Vyrų atjauta moteriai šiuo atveju yra kaip tik didesnė. Mes nežinome, ką moterims reikia patirti, todėl į viską žiūrime labai atsargiai – lyg pro padidinamąjį stiklą. Jautriai reaguojame į kiekvieną moters pasakymą, skundą, norą.
Apskritai dabar toks laikas, kada svarbu ne tik suteikti labai gerą paslaugą, bet sukurti žmogui malonią aplinką. Išeidamos moterys iš ligoninės turėtų prisiminti šiltą bendravimą, o ne tai, kokias procedūras atlikome.
Dosjė
Medicinos mokslų daktaras, profesorius.
Baigė Kauno medicinos institutą, dirbo Mažeikiuose, Klaipėdoje, dabar – Šiauliuose. Mokslinį laipsnį apgynė Švedijoje (PhD laipsnis), akademinį profesoriaus laipsnį gavo Klaipėdos universitete.
Stažavosi Švedijoje, Danijoje, Anglijoje, Airijoje, Rusijoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prahos ligoninė per klaidą moteriai atliko abortą1
Vienoje Prahos ligoninių nėščiai moteriai per klaidą buvo atliktas abortas. ...
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika8
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...