Kad sumažintų eiles pas šeimos gydytojus, Seimas įteisino naują specialybę – išplėstinės praktikos slaugytojus, kurie galės savarankiškai priimti pacientus ir skirti jiems vaistų.

Antradienį parlamentarai priėmė tai numatančias Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo pataisas. Už jas balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo penki, 33 susilaikė.

„Reikia spręsti, kaip mažinti eiles, ypač pas šeimos gydytojus. Pradėjome žiūrėti, kad išeina taip, jog slaugytojos dalį gydytojų darbų atlieka, o atlyginimas joms už tai nemokamas. Išrašo ir receptus, išrašo nukreipimus, sutvarko korteles ir atlieka kitus darbus, kuriuos iš tiesų turėtų atlikti slaugytojos, bet jie pas mus priskirti gydytojams“, - BNS sakė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.

Pagal priimtą projektą, įstatyme numatyta nauja specialybė – išplėstinės praktikos slaugytojas. Tai bus bendrosios praktikos slaugytojas, įgijęs išplėstinės praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją. Šią kvalifikaciją bus galima įgyti aukštojoje mokykloje baigus slaugos ar akušerijos studijų programas.

Parlamentarai numatė, kad išplėstinės praktikos slaugytojo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus medicinos gydytojus rengiančiame universitete slaugos magistrantūros studijų programą ir išlaikius kvalifikacinį egzaminą.

Šiuo metu gydytojai rengiami tik Vilniaus universitete ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU).

Pasak ministrės, išplėstinės praktikos slaugytojui reikės daug tų pačių žinių, kurių studijuodami įgyja gydytojai.

„Išplėstinės praktikos slaugytojai turi mokytis daugelio dalykų, kaip ir mokosi gydytojai. Tokias žinias gali suteikti specialistai, kurie šiandien rengia gydytojus“, - pabrėžė R.Šalaševičiūtė.

Projekto teikėjas Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas atmetė kaltinimus, kad įstatymu proteguojamos dvi aukštosios mokyklos. Jis teigė, kad norėdamos rengti išplėstinės praktikos slaugytojus kolegijos ar kitos aukštosios mokyklos turėtų įkurti specialias katedras, priimti specialistų.

„Slaugytojai perims dalį gydytojų funkcijų, vadinasi, tam turi būti bazė - dėstytojai, profesoriai, praktika“, - sakė A.Sysas.

Jis pažymėjo, kad nuo rugsėjo 1-osios Vilniaus universitetas ir LSMU galės pradėti į išplėstinės slaugos magistratūrą priimti bendrosios praktikos slaugytojus.

Įstatymo pataisoje numatyta, kad išplėstinės praktikos slaugytojas turės teisę išrašyti receptus sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, išduoti asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas), atlikti asmens sveikatos būklės tikrinimą, ligų profilaktiką.

Sveikatos apsaugos ministrė akcentavo, kad gydytojų ir išplėstinės praktikos slaugytojų funkcijos bus aiškiai atskirtos ir atribotos.

„Tai nebus gydytojas. Skirsis tuo, kad jie galės teikti pagalbą gerokai mažesne apimtimi ir daugiausia pacientams, kurie serga lėtinėmis ligomis“, - kalbėjo ji.

Ministrė įsitikinusi, kad laiku suteikta pagalba taip pat padės sumažinti į stacionarą guldomų ligonių.