Quantcast

Prieskoniai – ne tik skoniui, bet ir sveikatai

„Prieskoniai – tai natūralūs antibiotikai, kuriuos vartojant nebereikės pirkti cheminių vaistų“, – įsitikinęs sveikos gyvensenos praktikas, prieskonių ir ajurvedinės mitybos žinovas Žilvinas Užkuraitis, jau 20 metų besidomintis vegetariška mityba bei prieskonių subtilybėmis.

Saulės energijos šaltinis

Anot Ž.Užkuraičio, prieskoniai yra pagrindiniai žmogui reikalingos saulės energijos kaupėjai. „Augalai viso savo egzistavimo metu sukaupia pačias vertingiausias medžiagas, kurias po to galima gauti vartojant jų sėklytes, gaminant iš jų prieskonius. Augalai transformuoja mums reikalingą šviesą, o kadangi visi mes esame priklausomi nuo jos, svarbu vartoti kuo daugiau įvairių prieskonių ir žolelių. Tada būsime sveiki, žvalūs, palaikysime savo gyvybines funkcijas“, – neabejoja pašnekovas.

Ajurvedoje yra išskiriami 6 pagrindiniai skoniai: aštrus, kartus, saldus, sūrus, rūgštus, sutraukiantis. Pasak Ž.Užkuraičio, norėdami būti sveiki ir harmoningi, valgydami su maistu turime gauti visus šešis skonius. „Jie mums suteikia psichologinę pusiausvyrą, balansą tarp fizinės ir emocinės sveikatos“, – priduria prieskonių žinovas.

Regėjimui stiprinti – juodgrūdė

Ž.Užkuraitis teigia, jog beveik visi prieskoniai ir žolelės turi gydomųjų savybių. Kaip pavyzdį jis išskiria lietuvių pamirštąją juodgrūdę.
„Juodgrūdė gerina regėjimą, stiprina akių tinklainę. Tokį poveikį regėjimui kaip juodgrūdė turi tik mėlynės. Skirtumas tik tas, jog mėlynės auga sezoniškai, o juodgrūdę visą laiką galima užsiauginti patiems“, – žiniomis dalijosi Ž.Užkuraitis.

Pašnekovas rekomenduoja prieš miegą užplikyti pusę šaukštelio juodgrūdės sėklų stikline verdančio vandens ir išgerti.

„Išgėrę arbatą nepamirškite sukramtyti puodelio dugne likusių sėklyčių, kadangi jose lieka didelis procentas veikliųjų medžiagų, – pabrėžia pašnekovas ir priduria: – Tačiau svarbu yra prieskonių vartojimą suderinti ir su fiziniais pratimais. Jei prieš miegą geriame juodgrūdę norėdami pagerinti regėjimą, tai iš ryto arba keliskart per dieną turime alikti dar ir akis stiprinančius pratimus.“

Ž.Užkuraitis taip pat siūlo nepamiršti kardamono ir ciberžolės.

„Kardamonas aktyvuoja smegenų centrus, gerina atmintį, stiprina smegenų veiklą, todėl kramtyti kardamono sėklytes ypač naudinga ruošiantis laikyti egzaminus. O ciberžolė valo kraują, detoksikuoja. Tai pats universaliausias priekonis, tinkamas dėti absoliučiai į visus patiekalus – troškinius, košes, sriubas“, – įsitikinęs pašnekovas.

Turime, bet nevertiname

Anot prieskonių žinovo, Lietuvoje esama nemažai prieskonių, kurių nevertiname arba kuriuos paprasčiausiai pamirštame. „Vienas tokių – ožragė. Ji vartojama visame pasaulyje, dedama į sriubas, troškinius. Džiovinti ožragės lapeliai reguliuoja skrandžio rūgštingumą, mažina skrandžio skaumus, rėmenį. Besiskundžiantiems padidėjusiu rūgštingumu netgi rekomenduojama kelias savaites gerti ožragės lapelių arbatą. Ožragės sėklytės stiprina sąnarius, jos yra puiki statybinė medžiaga raiščiams ir kremzlėms“, – teigia Ž.Užkuraitis.

Vyras išskiria ir krienus, kurie yra lietuviškasis imbiero atitikmuo. Jų šaknyje prisikaupia daug veikliųjų medžiagų, kurios padeda kovoti su akmenimis, spartina medžiagų apykaitą.

Besiskundžiantiems antsvoriu rekomenduojama tarkuotus krienus dėti į įvairius patiekalus. Beje, Lietuvoje nepagrįstai užmiršti ir krienų lapai, kurie yra tikras geležies šaltins. Susmulkinus ir patroškinus šiuos lapus su prieskoniais gaunamas neįtikėtinai skanus ir maistingas patiekalas.

Kaip teisingai vartoti?

Ž.Užkuraitis pabrėžia, jog tam, kad išsiskirtų visos maistingosios prieskonių savybės, reikia žinoti tam tikrus niuansus.

„Yra pagrindinė taisyklė – visus prieskonius, išskyrus juodgrūdę, prieš dedant į patiekalą reikia pakepinti aliejuje arba lydytame svieste „ghee“. Aukštos temperatūros veikiami prieskoniai „prakaituoja“ – atiduoda lakiąsias medžiagas į išorę. Be to, pakepinti prieskoniai tampa 2–3 kartus aromatingesni, suaktyvėja jų maistinės savybes“, – pasakojo Ž.Užkuraitis.

Anot pašnekovo, norint išsaugoti prieskonius kuo ilgiau, svarbu juos tinkamai laikyti.

„Prieskoniai neturi gauti drėgmės, taip pat reikėtų juos laikyti sausoje ir tamsioje vietoje. Labiausiai tam tiktų sandariai uždarytas stiklinis indelis. Šitaip saugomi prieskoniai gali išlikti nesugedę net iki 10–20 metų. Tuo įsitikinau ir pats kartą mamos namuose atradęs dar nuo sovietmečio užsilikusio muskato – kai pasikepinau jį ir įsidėjau į patiekalą, įsitikinau, kad prieskonis puikiai išsilaikė“, – pasakojo vyras.

„Prieskoniai taip pat yra natūralūs antibiotikai, antiseptikai, jie saugo nuo grybelių ir bakterijų. Netgi Senovės Egipte faraonus balzamuodavo gvazdikėlių aliejais, naudojo juoduosius pipirus“, – priduria Ž.Užkuraitis.

Virtuvėje turėti – būtina

Paklaustas, kokius prieskonius kiekvienai šeimininkei būtina turėti savo virtuvėje, vyras vardija: „Prieskonis numeris vienas – ciberžolė, patiekalams suteikianti gerą geltoną atspalvį. Taip pat svarbu turėti kalendros, ją reikėtų vartoti šaukštais – šis prieskonis pasižymi virškinimą gerinančiomis savybėmis, skatina medžiagų apykaitą, padeda kovoti su dujų kaupimusi organizme. Vertėtų turėti ir jau minėtos ožragės. Ji patiekalams suteikia grybų skonį. Nuo grybų yra pavojus sunegaluoti, susigadinti sveikatą, o nuo ožragės – ne.“

Tarp žmonių dažnai paplitusi nuomonė, jog reikėtų vartoti tik savo krašte užsiaugintus prieskonius, tačiau Ž.Užkuraitis su tuo nesutinka.

„Daugiausiai veikliųjų medžiagų augalai turi tada, kai gauna stačių saulės spindulių, prikaupia energijos. Paprastas pavyzdys – iš tos pačios sėklytės galime pasėti krapų Lietuvoje ir, pavyzdžiui, Italijoje. Pribrendus derliui pamatysime, jog šiltuose kraštuose užaugę krapai bus kelis kartus aromatingesni nei lietuviškieji ir turės daugiau veikliųjų medžiagų, kadangi gavo daugiau stačiųjų saulės spindulių. Taip yra ir su kitais atvežtiniais prieskoniais. Aišku, svarbu atkreipti dėmesį, kad atvežtiniai prieskoniai nebūtų pilni cheminių priedų", – įspėjo Ž.Užkuraitis.

Pašnekovas taip pat siūlo nepamiršti prisidžiovinti kitų Lietuvoje augančių augalų lapų. „Pavyzdžiui, vienas pirmųjų pavasario augalų agurklė yra puikus prieskonis, kvepiantis agurkais ir patiekalams suteikiantis malonų skonį. Visi mūsų šalyje augantys augalai yra naudingi, todėl svarbu juos džiovinti ir kaupti atsargas. O žiemai galima netgi prisirauginti vynuogių lapų, obuolių... Visus raugintus vaisius ir daržoves paskui taip pat galima vartoti kaip prieskonį prie patiekalų“, – aiškino pašnekovas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Aldona

Aldona portretas
Kauno diena tampa kaskart idomiau skaityti,aciu uz liaudies medicinos straipsnius
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių