Tik atrodo, kad sveiki

Kaip gali atsitikti, kad dar vakar teatre ar televizijos tiesioginėje laidoje matytas buvęs sveikas žmogus mirė? Ligoninėje.

Kodėl medikai tampa bejėgiais prieš staigią mirtį, kai šiais laikais kasdien daro stebuklus: persodina donorų organus, implantuoja dirbtinius, dirbtinai pradeda gyvybę ir užaugina neišnešiotus vos kelių šimtų gramų gimusius kūdikius. Kodėl negali išgelbėti vakar, atrodo, sveiko buvusio žmogaus?

"Teisingai pasakėte: atrodo, sveiko buvusio", – pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Intensyviosios terapijos klinikos vadovas profesorius Vidas Pilvinis.

Ir paaiškina, kad dauguma medikų pacientų – vyresnio amžiaus, sergantys ne viena lėtine liga. Staigių mirčių, nepaguodžia profesorius, buvo, yra ir bus.

"Staigių mirčių pasitaiko visame pasaulyje, – pabrėžia gydytojas V.Pilvinis. – Tai dėsningumas. Ir medikų pasaulyje taip yra, ir mano kolegų yra staiga mirę."

Tai patvirtina ir garsus kardiochirurgas, LSMU Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas profesorius Rimantas Benetis.

"Metų metais staigių mirčių nemažėja, nuo širdies ir kraujagyslių ligų kaip mirė, taip ir miršta apie 53–54 proc. mūsų šalies gyventojų", – pagrindinę visų mirčių, iš jų ir staiga ištinkančių, priežastį pristato šimtų ligonių gyvybę išgelbėjęs profesorius R.Benetis.

Skaičiai ir žmonės

LSMU Kardiologijos klinikos Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriaus vadovė docentė Giedrė Bakšytė savo darbe kone kasdien stoja į akistatą su mirtimi.

"Širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia staigios mirties priežastis. Žinoma, tai didelė ligų ir būklių grupė, ir jų pasireiškimo tikimybė priklauso nuo paciento amžiaus. Kai staigi mirtis ištinka jaunus, iki 35 metų amžiaus žmones, labiausiai tikėtina, kad ją nulėmė įgimtos širdies ligos – širdies raumens ar paveldimi širdies ritmo sutrikimo sindromai", – pagrindinę priežastį pristato docentė G.Bakšytė.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia staigios mirties priežastis.

Vyresnio amžiaus žmones staigi mirtis dažniausia ištinka dėl išeminės širdies ligos, rečiau – dėl vožtuvų ydų.

"Labai gaila, kad daugelio šių žmonių išgelbėti nepavyksta. Ištikus staigiai mirčiai ne ligoninėje paciento tikimybė išgyventi nesiekia nė 10 proc. Ji labai padidėja, beveik iki 45 proc., jei aplinkiniai teikia pradinę pagalbą. Deja, tokių atvejų būna mažiau negu pusė", – gydytoja kardiologė G.Bakšytė apgailestauja ir dėl to, kad toli gražu ne visi gebame teikti pirmąją medicinos pagalbą.

Tačiau ligoniai miršta net ir intensyviosios terapijos skyriuje, net 4–5 iš šimto. Tai yra daug. Ar todėl, kad nemirtingų žmonių nėra?

"Nuo miokardo infarkto ligoninėje miršta maždaug 6 proc. ligonių. Panašus rodiklis yra daugelyje ES šalių ligoninių, kuriose atliekamos intervencinės kardiologijos procedūros", – docentė G.Bakšytė remiasi statistika, o kai kalbama apie skaičius, mirtis tarsi nutolsta.

Pirmosios pagalbos vertė

Kodėl medikai neįstengia padėti, kai ligonis suspėja atvykti pas juos, juolab į aukščiausio lygio ligoninę?

"Kai liga ištinka staiga, ypatingai kai žmogus praranda sąmonę, jo gyvybės išgelbėjimas tampa priklausomas nuo daugelio aplinkybių ir veiksnių, ir medicinos darbuotojų profesionalumas bei sudėtingos technologijos gali tapti neveiksmingos, jei pradinės pagalbos nesuteikia aplinkiniai ar jų paprasčiausiai tuo metu nėra", – į klausimą atsako docentė G.Bakšytė.

Pagalba pradiniame širdies priepuolio etape yra aukso vertės, o laikas, kada ji pradedama teikti, yra lemtingas. Dėl to docentė ragina įsiminti: pajutus tokius simptomus, kaip spaudžiančio pobūdžio skausmas už krūtinkaulio, nepraeinantis 15–20 min., dažnai plintantis į kairę ranką ar žandikaulį, tarp menčių, lydimas prakaito pylimo, pykinimo, mirties baimės, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.

"Nerekomeduočiau į gydymo įstaigą tokiu atveju vykti savo transportu, tai yra nesaugu, nes ištiktą širdies infarkto žmogų gali ištikti ir staigi mirtis", – perspėja gydytoja kardiologė.

Ir aiškina, kad staigi mirtis ištinka, ūmiai sutrikus širdies veiklai, kilus gyvybei pavojingam ritmo sutrikimui, vadinamam skilvelių virpėjimu. Pradinio gaivinimo sėkmę labai padidina automatinių defibriliatorių – prietaisų, kurie esant skilvelių virpėjimui atkuria normalų širdies ritmą, panaudojimas. Dabar, primena docentė, jų yra ne tik oro uostuose, traukinių stotyse, bet ir didžiuosiuose prekybos centruose, sporto arenose, net mokymo įstaigose. Apie tai, kur yra artimiausias defibriliatorius, informuoja greitosios medicinos pagalbos dispečeris.

Ligų klasta

Docentė G.Bakšytė patvirtina: nemažai kardiologų pacientų iki staigios mirties momento nejautė jokių nerimą keliančių simptomų. Vadinasi, tai nenuspėjama ir gali ištikti kiekvieną mūsų bet kada, kad kur būtume?

"Staigios mirties tikimybė didėja esant tam tikroms būklėms, rizikos veiksniams, paveldimumui. Tai būdinga žmonėms, sergantiems išemine širdies liga, po persirgto širdies infarkto, taip pat jau patyrusiems staigią širdinę mirtį ir sėkmingai atgaivintiems, sergantiems širdies nepakankamumu, kai kuriomis įgimtomis širdies ligomis ar tiems, kurių šeimos nariai serga įgimtomis širdies ligomis ar yra staiga mirę. Staigios mirties riziką didina cukraligė, nutukimas, narkotinių medžiagų vartojimas", – priežastis ir pavojus vardija docentė G.Bakšytė.

Pasakyti, kad metų laikai turi įtakos širdies ligoms pasireikšti, docentė negali. To nepatvirtina ir tyrimai, bandant susieti sergamumą su metų laikais, meteorologinėmis sąlygomis, elektromagnetiniu žemės aktyvumu. Jų rezultatai dažnai yra prieštaringi.

"Kad ir kaip būtų, neabejotina, kad aplinka daro įtaką mūsų sveikatai, tačiau dar ne viskas apie tai žinoma. Aplinkos veiksnių dažnai mes negalime keisti, tačiau galime atsisakyti žalingų įpročių, kurie neabejotinai kenkia širdžiai", – tvirtina gydytoja kardiologė G.Bakšytė.

Pacientų skaičius, būklės sunkumas jos vadovaujamame skyriuje pastaruosius penkerius metus yra panašus. Pastebima tendencija, kad daugėja garbaus amžiaus pacientų, kuriems taikomos įvairios intervencinės procedūros, ilginančios jų gyvenimo trukmę, nes medicinos technologijų pažanga leidžia taikyti sudėtingus gydymo metodus minimaliai invaziniu būdu.

"Miokardo infarkto gydymo sėkmę ir nulemia kuo skubesnis užsikimšusios širdies kraujagyslės praeinamumo atkūrimas. Pats veiksmingiausias metodas tai padaryti yra širdies kraujagyslių angiografija ir stentavimas, visuomenėje tiesiog vadinamas zondavimu", – gyvybės gelbėjimo metodą pristato docentė G.Bakšytė.

Viena grėsmingiausių gyvybei būklių – aortos plyšimai kol kas nėra numatomi jokiais tyrimais.

Profilaktika be simptomų

Siekiant išvengti gyvybei pavojingų būklių, profesorius R.Benetis akcentuoja sveikos gyvensenos ir sveikatos profilaktikos reikšmę.

"Svarbu žinoti, kas gali atsitikti. Parodykit man bent vieną 60-metį, kuris yra pasitikrinęs sveikatą ne tik dėl širdies ir kraujagyslių, bet ir visų onkologinių ligų: atlikęs fibrogastroskopiją ir fibrokolonoskopiją, ištirtas kompiuterinės tomografijos metodu. Moterims periodiškai turi būti atliekama mamograma, ginekologo patikra", – klausia ir konstatuoja profesorius R.Benetis.

Ir čia pat priduria, kad norint būti ištirtam daug pasakančiu kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso metodu ligoniui reikia atitinkamo budrumo lygio pajausti pirmuosius simptomus ar kad gydytojas juos įtartų.

"Mūsų sistema negali sau leisti visiems iš eilės skirti brangius tyrimus", – profesorius R.Benetis primena, kad ligų profilaktikai yra skirtos įvairios programos, iš jų ir turintiesiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikos veiksnių.

Pats atliekantis sudėtingiausias širdies operacijas, garsusis kardiochirugas primena paprastas žinomas tiesas: paveldimumas, aukštas kraujospūdis ir cholesterolis, mažas judėjimas ir yra tie rizikos veiksniai. Ir čia pat priduria žinąs, kad ligoniams sunku pakliūti pas kardiologus, tad ką jau kalbėti apie profilaktinę patikrą.

"Tas, kuris užsispyręs, pasidaro tuos tyrimus. Ateina laikas, ir kai kurias procedūras reikia kartoti kas metai, kai kurias – kas dveji, – paklausus, ar tikrinasi savo sveikatą, profesorius R.Benetis atsako teigiamai, bet tik iš dalies. – Tikrinuosi, bet galbūt ne viską."

Itin pavojinga būklė

Viena grėsmingiausių gyvybei būklių – aortos plyšimai kol kas nėra numatomi jokiais tyrimais.

"Mes planuojame įsigyti specialią aparatūrą ir tirti pacientus dėl pilvo ir krūtinės aortos atsisluoksniavimo, plyšimo grėsmės. Norime turėti pacientų su rizikos faktoriais ir jau operuotųjų registrą, kad būtų galima sekti jų sveikatą. Tam reikalingas finansavimas", – būdų, kaip sumažinti staigios mirties statistiką, ieško Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas.

Kol kas per metus į šią Kliniką patenka apie 60 ligonių dėl pilvo aortos aneurizmos ir dėl krūtinės aortos jau būdami sunkios būklės. Tokia statistika ir kitose Europos šalyse.

"Šiąnakt operavome ligonį dėl plyšusios pilvo aortos, vakar – dėl atsisluoksniavusios krūtinės aortos. Per savaitę kartais pasitaiko po kelis tokius ligonius", – konstatuoja profesorius R.Benetis.

Aorta – viena pagrindinių kraujagyslių. Kai ji plyšta, ligonis labai kraujuoja. Pastarajam kardiochirurgų pacientui, pasakojo profesorius R.Benetis, buvo susiurbta į pilvo ertmę išsilieję 5 l kraujo.

"Turime aparatus, kurie leidžia tą kraują surinkti, išplauti ir sugrąžinti. Plyšus aortai ligonius ištinka šokas, o vienas jo gydymo būdų yra skysčių lašinimas, kraujotakos išsaugojimas ir skubi operacija", – itin sunkios būklės ligonių gydymo metodiką aiškina gydytojas kardiochirurgas R.Benetis.

Ir pripažįsta, kad, tokiam ligoniui atvykus per vėlai, nukraujavus labai daug padėti būna sunku, kartais – neįmanoma. Išankstinių šių pavojingiausių ligų simptomų nėra, ji vystosi staiga ir suvaldoma tik aukšto pilotažo širdies ir kraujagyslių chirurgų. Ar bus išsaugota gyvybė, lemia ir tai, kur – toli ar arti gydymo įstaigos – ši liga užklupo.

"Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad tiems, kurie pas mus atvažiuoja, paprastai viskas baigiasi gerai", – pirštu į medį pabarbena profesorius R.Benetis.

Ėjimas prieš gamtą

"Gydymas – ne vien mechanika, kraujagyslės atvėrimas. Labai daug lemia ir gyvenimo būdas, ir žmogaus genetika, net emocijos. Viena medicina yra bejėgė", – bejėgiškumo nebijo pripažinti profesorius V.Pilvinis.

Tai jis pagrindžia konkrečiu pavyzdžiu: laimėjusios armijos kareiviai visada sveiksta greičiau nei pralaimėjusios, nors sužalojimai tokie patys. Meilė tėvynei, patriotizmas, optimizmas, tikėjimas, gyvenimo prasmingumas – visa tai, tvirtina profesorius V.Pilvinis, turi reikšmės. Gydantis pačius sunkiausius ligonius ir šimtų jų gyvybę kartu su kolegomis išgelbėjęs, profesorius V.Pilvinis sako išgyvenąs matydamas, kaip žmonės save žaloja.

"Kasdien, eidamas gatve, matau, kaip žmonės nesaugo savo sveikatos. Pavyzdžiui, rūkymas, itin glaudžiai susijęs su sveikata, tikrai ją žaloja. Lyginant reanimacijoje gydomus rūkančius ir nerūkančius ligonius skirtumas tikrai akivaizdus. O kiek žalos rūkantieji padaro greta esantiems, savo vaikams ir žmonai! Pastarieji priversti pasyviai rūkyti", – profesorius V.Pilvinis apgailestauja, kad kol kas rūkymas pas mus yra asmeninis reikalas.

Tam prieštaraudamas profesorius teigiamai vertina alkoholizmo prevenciją ir stebisi, kad beveik nieko nedaroma dėl rūkymo.

"Kai matau jaunas mamas, jaunas mergaites, žalojančias save, man labai neramu. Kaip ir dėl pernelyg spartaus šiuolaikinio žmogaus gyvenimo tempo, didelio darbo krūvio, informacijos gausos ir priklausomybės visur prieinamoms naujienoms", – kai nebepaisoma pasaulio logikos, gamtos dėsnių ir einama prieš ją, netgi norint paprasčiausiai būti gražesniems, profesorius V.Pilvinis įžvelgia tiesioginę grėsmę sveikatai, o tam tarnaujančią mediciną vadina parsidavėliška.