- Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tiems, kurie bijo pradėti sportuoti ar nelabai tiki savo galimybėmis, geriausia pradėti nuo mažų žingsniukų, nespausti savęs. Taip LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologinio konsultavimo ir mokymų centro psichologė Ieva Vasionytė. „Pavyzdžiui, jei kenčiate nuo depresijos ir jums sunku išlipti iš lovos, tai ką jau kalbėti apie pabėgiojimą. Tad galima pradėti nuo trumpų 10 min. pasivaikščiojimų, kad ir aplink namą. O maža pradžia bus postūmis į priekį“, – pataria I. Vasionytė.
– Kodėl kai kurie žmonės nesportuoja?
– Kiek pačiai tenka dalyvauti įvairiuose sporto renginiuose, žygiuose, užsieniečiai pastebi, kad pas juos daugiau sportuoja vyresnio amžiaus žmonės, o pas mus daugiau jaunimo. Kodėl žmonės nesportuoja? Galima išskirti dvi priežastis. Viena – kad nemato prasmės sportuoti, kad tai gali ką nors pakeisti. Antra priežastis – nemano, kad jie sugebėtų sportuoti.
Didžiojoje Britanijoje buvo atliktas didelis tyrimas bandant išsiaiškinti žmonių tipus pagal jų požiūrį į sveiką gyvenseną ir buvo išskirtos penkios grupės žmonių pagal jų motyvaciją. Trys grupės turėjo polinkį nesportuoti ir savo sveikata nesirūpinti. Pirma grupė – nepasitikintys savimi, pesimistai, galvojantys, kam čia sportuoti, jei jau lemta gyventi 50 metų, tai taip ir bus. Antra grupė – gyvenantys šia diena, galvojantys – šiuo momentu nemirštu, tai kam sveikata rūpintis, o kai bus blogai, tada pradėsiu sportuoti.
Be to, šie žmonės netiki, kad jiems pavyktų sportuoti, jiems sunku prisiversti tai daryti, rūpintis mityba, jie sako, kad turi per mažai galimybių sportuoti. Būtent šios dvi grupės – dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės, arba jau išėję į pensiją, arba dirbantys mažai apmokamą darbą, išgyvenantys kažkokį nepriteklių.
Trečia grupė – malonumų ieškotojai, 16–26 metų žmonės. Jie daro tai, kas jiems smagu, ir galvoja, sveikata pasirūpins tada, kai reikės, o dabar smagiau parūkyti, su draugais išgerti, prie kompiuterio pasėdėti. Jie tarsi save laiko nemirtingais – man dabar yra gerai, vadinasi, gyvensiu ilgai ir laimingai.\
– Įrodyta, kad sportas padeda ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai. Koks sporto poveikio mechanizmas emocinei sveikatai?
– Galima paaiškinti per tai, kaip fizinė veikla veikia mūsų hormoninę sistemą. Galima išskirti tris hormonus: dopaminą, serotoniną ir kortizolį. Dopaminas yra hormonas, atsakingas už mūsų motyvaciją veikti (pvz., kadangi išsiskiria dopaminas, mes ryte norime keltis iš lovos), jis sukuria pasitenkinimo jausmą už atliktą darbą (tarkim, einame rašyti projekto, kad gautume pasitenkinimo jausmą, kai jį baigsime). Kai dopamino veikla nėra sutrikusi, žmogus nori, veikia ir dirba. Serotonino funkcija – nuotaikų reguliavimas ir gebėjimas išgyventi malonumo jausmą, džiaugtis gyvenimu. Sportas ir yra susijęs būtent su šio hormono išsiskyrimo skatinimu.
Svarbiausia – pradėti nuo mažų žingsniukų, nespausti savęs.
O kortizolio išsiskyrimas padidėja, kai išgyvename stresą. Kortizolis ne tik skatina mus veikti ir spręsti stresines situacijas, bet turi ir šalutinį poveikį – jei kortizolio išsiskyrimas trunka ilgai, pradeda silpti imuninė, virškinimo ir reprodukcinė sistema. Tai artina mus prie įvairių.
Tyrimai parodė, kad sportas paskatina dopamino ir serotonino išsiskyrimą ir sumažina kortizolio išsiskyrimą. Kodėl sergantiems depresija rekomenduojama užsiimti fizine veikla? Nes antidepresantų veikimas paremtas tuo, jog bandoma cheminiu būdu sureguliuoti žmogaus dopamino ir serotonino sistemas, kad žmogus vėl norėtų keltis iš lovos, jaustų džiaugsmą. Sportas daro lygiai tą patį. 1999 m. atliktas tyrimas, kuris lygino sporto ir antidepresanto „Zolofto“ efektyvumą. Rezultatai parodė, kad pabėgioti tris kartus per savaitę po 30 minučių taip pat efektyvu, kaip gerti antidepresantą „Zoloftą“.
O 2006 m. Olandijoje tyrime dalyvavo 19 tūkst. dvynių ir jų šeimos narių. Buvo lyginami sportuojantys ir nesportuojantys žmonės. Sportuojantys turėjo mažiau depresijos, nerimo sutrikimo požymių, jie buvo linkę daugiau bendrauti su žmonėmis (kas irgi labai susiję su mūsų kasdiene nuotaika ir gyvenimo kokybe) ir mažiau nerimauti (stresuoti). Taigi sportas teigiamai veikia ir nuotaiką, ir motyvaciją, produktyvumą, mokymosi rezultatus.
– Tie, kurie nenori sportuoti, randa įvairiausių argumentų to nedaryti. Kaip žmogų priversti pradėti sportuoti?
– Labai baisiai skamba žodis „priversti“. Vienas bazinių žmogaus poreikių – autonomija. Tai reiškia – aš pats sprendžiu, kaip gyvenu. Ir kas kartą, kai bet kuriam iš mūsų pradedama aiškinti, kada ir kaip valgyti, kiek sportuoti ir t. t., kyla atstūmimo reakciją. Todėl pačiam žmogui verta susigalvoti argumentų, kodėl jam tai naudinga. Pavyzdžiui, vienam svarbu, kad sportuojant auga produktyvumas, protas tampa aštresnis. Beje, tyrimais įrodyta, kad tų, kurie sportuoja, mokslo pasiekimai aukštesni negu tų, kurie nesportuoja.
Pabaigoje norėtųsi pakalbėti apie tuos, kurie bijo pradėti sportuoti, kurie nelabai tiki savo galimybėmis. Svarbiausia – pradėti nuo mažų žingsniukų, nespausti savęs. Pavyzdžiui, jei kenčiate nuo depresijos ir jums sunku išlipti iš lovos, tai ką jau kalbėti apie pabėgiojimą. Tad galima pradėti nuo trumpų 10 min. pasivaikščiojimų, kad ir aplink namą. O maža pradžia bus postūmis į priekį. Kitas dalykas – sportas nebūtinai yra bėgiojimas. Rinkitės tai, kas jums įdomu: važiuokite dviračiu, lankykite šokius, vaikščiokite į žygius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės2
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba8
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet8
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...