- Artūras Matusas, Ramūnas Grumbinas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iki 1964 m. spalio 14 d., kada buvo atlikta pirmoji atviros širdies operacija, kurios metu būtina atjungti širdį, „įeiti“ į jos vidų, pažvelgti į ją, susiorientuoti, pagydyti ir užsiūti, nebuvo galima net pasvajoti. Taip teigia istorinį įvykį Lietuvos medicinoje iš arti stebėjęs Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prof. Giedrius Uždavinys. Anot jo, ši data žymi moderniosios širdies chirurgijos mūsų šalyje gimimą.
Profesoriaus manymu, sulig šia operacija ėmė formuotis lietuviška kardiochirurgijos mokykla. „Tai skatino vystytis ne tik chirurgiją, bet ir gretutinius mokslus – hematologiją, biochemiją, imunologiją, klinikinę anesteziologiją, farmakologiją ir daugelį dalykų, kurie kaip kalnas, sukrautas į vieną visumą, davė tai, ko reikėjo mokslui“, – interviu LRT Radijo laidai „Ryto garsai“ sako prof. G. Uždavinys.
Trečiadienį rengiama tarptautinė konferencija, skirta pirmosios atviros širdies operacijos Lietuvoje 50-mečiui.
– 1964-ųjų spalį atvira širdies operacija pirmą kartą buvo atlikta Vilniuje. Profesoriau, kiek tai apskritai buvo nauja medicinoje ir koks tai buvo iššūkis prieš pusę amžiaus Lietuvos kardiochirurgams? Juk tuo metu buvome izoliuoti nuo Vakarų pasaulio mokslo pasiekimų.
– Tai iš tiesų buvo iššūkis ir rimtas istorinis įvykis Lietuvos medicinoje. Galima sakyti, kad tai – moderniosios širdies chirurgijos gimimo data, nes iki tol Lietuvoje buvo atliekamos tik uždaros širdies operacijos, taip pat Vilniuje ir Kaune – kraujagyslių praeinamumą atstatančios operacijos. Tačiau apie širdies ligų gydymą, kada būtina atjungti širdį, „įeiti“ į jos vidų, pažvelgti, susiorientuoti ir pagydyti defektą, užsiūti arba praplatinti vožtuvą – apie tai nebuvo galima net svajoti. Mes buvome izoliuotoje politinėje sistemoje. Maskvoje, Leningrade, Kijeve tokios operacijos jau vyko, tačiau jos buvo su didelėmis komplikacijomis, jos vis dar buvo naujovė. O mums tai buvo išvis naujas, šviesus langas į medicinos mokslą.
Mes turėjome laboratoriją, kuri egzistavo jau ketvertą metų. Tai buvo širdies kraujagyslių chirurgijos eksperimentinė laboratorija. Turėjome ten ir entuziastų būrį, vadovaujamą prof. Algimanto Marcinkevičiaus, ieškančio būdų, kaip įdiegti šiuolaikinę širdies chirurgiją Lietuvoje. Per prof. A. Marcinkevičiaus kontaktus susisiekėme su Novosibirsko kraujo apytakos patologijos instituto akademiku J. Mešalkinu. Mums pavyko jį prikalbinti atvykti į Vilnių ir padėti atlikti pirmąją atviros širdies operaciją. Tai buvo 1964 m. spalio 14 d. , kada 14-metė Aldona Čečiurko iš Trakų (tarp kitko, ji tebėra gyva iki šiol ir gerai jaučiasi) buvo operuota. Ją operavo prof. A. Marcinkevičius, o asistavo J. Mešalkinas. Operacijos metu buvo uždarytas skilvelių pertvaros defektas, kuris buvo įgimtas. Nuo tos dienos žingsnis po žingsnio žengėme tobulindami savo metodikas, tyrimo metodus ir labai greitai, apie 1978 m., tapome viena iš trijų geriausių buvusios Sąjungos klinikų po Maskvos ir Kijevo.
– Kiek dar medikų, be prof. A. Marcinkevičiaus ir J. Mešalkino, dalyvavo atliekant pirmą tokią sudėtingą operaciją? Kokia buvo Jūsų užduotis jos metu?
– Tai buvo įspūdinga operacija! Dalyvavo, žinoma, daugiau medikų nei šiuo metu dalyvauja. Šalia prof. A. Marcinkevičiaus ir J. Mešalkino, buvo Vytautas Sirvydis, Vytautas Triponis, aš, anesteziologas Leonidas Zeldinas (šiuo metu jo nėra, jis Izraelyje), taip pat – Daumantas Kavoliūnas, kuris kartu su lietuviu tremtiniu Jeronimu Stundžia valdė dirbtinės kraujo apytakos aparatą. Operacijoje dalyvavo ir Alis Baublys, Gediminas Martinkėnas, Algis Matulionis ir, žinoma, jauna kardiologė Lina Pinigytė. Taip pat dalyvavo daugelis kitų, pavyzdžiui, Eugenijus Kosinskas, tuo metu buvęs operacinėje. Visi mes buvome operacinėje, vieni stebėjo, kiti – padėjo. V. Sirvydžiui ir V. Triponiui teko asistuoti tiesiogiai – paduoti instrumentus, palaikyti kabliukus, patempti siūlus ir vėliau, pabaigus operaciją, užsiūti krūtinės ląstą.
Tai buvo didelė atsakomybė ir didelė laimė, didelis džiaugsmas. Tai buvo ta diena, kai mes savo svajonę tarnauti mokslui ir savo gimtajam kraštui iš tiesų įvykdėme. Toliau buvo triumfalinis žygis, pasibaigęs 2005 m. pripažinimu – pasaulio širdies chirurgų suvažiavimu Vilniuje.
– Kaip sakėte, galima sakyti, kad prieš 50 metų Lietuvoje prasidėjo modernioji širdies chirurgija. Ar galima sakyti, kad tuo metu atsirado tai, ką šiuo metu vadiname lietuviška kardiochirurgijos mokykla?
– Be abejo. Tai skatino vystytis ne tik chirurgiją, bet ir gretutinius mokslus – hematologiją, biochemiją, imunologiją, klinikinę anesteziologiją, farmakologiją ir daugelį dalykų, kurie kaip kalnas, sukrautas į vieną visumą, davė tai, ko reikėjo mokslui, nes širdies chirurgija jungia daugybės specialybių pasiekimus. Įdiegdami tai, lyg ir paskubėdami į priekį, skatinome vystytis kardiologiją, anesteziologiją, hematologiją, biochemiją, imunologiją. Tai buvo žingsnis, kuris stumtelėjo į priekį visas kitas gretutines medicinos sritis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių6
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai3
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...