Pavargusiai širdžiai kardiologai siūlo naujas galimybes

Pacientams, sergantiems sudėtingomis kardiologinėmis ligomis, ištiesta dar viena pagalbos ranka – Klaipėdos jūrininkų ligoninėje pradėtos atlikti lėtinės okliuzijos – seniai užakusių širdies kraujagyslių – atvėrimo procedūros. Jos pagerina gyvenimo kokybę, o kai kuriems pacientams pakeičia sudėtingas širdies operacijas ar bent jau atitolina jų būtinybę.

Suteikia naują galimybę

Skausmas, spaudimas krūtinėje, dusulys ar kiti panašūs negalavimai – tuo dažniausiai skundžiasi pacientai, sergantys krūtinės angina.

Kas penktam jų nustatoma lėtinė vienos iš širdies vainikinių kraujagyslių okliuzija. Dažniausiai tai reiškia, kad žmogus išgyveno miokardo infarktą, tačiau į gydytojus pagalbos nesikreipė.

Anksčiau, nustačius lėtinę okliuziją, pacientui nebuvo galima padėti arba buvo tik laiko klausimas, kada prireiks širdies kraujagyslių šuntavimo operacijos.

Šiandien daliai tokių pacientų Klaipėdos jūrininkų ligoninėje siūloma išeitis – lėtinės okliuzijos atvėrimo procedūra. Šis intervencinis gydymas padeda atkurti sutrikusią širdies kraujotaką.

Naujai atliekama procedūra pagerina širdies veiklą ir gyvenimo kokybę. Ji taip pat padeda sumažinti krūtinės anginos priepuolių skaičių arba jų intensyvumą, pacientui reikia vartoti mažiau vaistų.

Kai nebeužtenka kompensacijos

"Pradėjus pokalbį su pacientu, kuriam nustatome lėtinę okliuziją, paaiškėja, kad žmogus prieš kurį laiką skundėsi intensyvesniais skausmais širdies plote. Kai kurie šiuos negalavimus priskiria skrandžio skausmams ar peršalimui ir į gydytojus nesikreipia.

Po trijų ar penkių dienų skausmas nurimsta, tačiau vėliau atsiranda dusulys ar krūtinės skausmai. Tada pradedama ieškoti priežasties, kas sukelia šiuos negalavimus", – pasakojo Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus gydytojas, intervencinis kardiologas Andrej Pileckij.

Tokie pacientai po kardiologo konsultacijos neretai patenka į intervencinių kardiologų rankas. Lėtinė okliuzija diagnozuojama atliekant koronarografiją – širdies kraujagyslių zondavimą.

"Tačiau tam, kad planuotume kraujagyslės atvėrimą, reikia įsitikinti, kad pažeistoje zonoje yra išlikęs gyvybingas širdies raumuo. Dažnai širdies raumens gyvybingumas aptinkamas, nes šioje zonoje iš sveikos kraujagyslės susiformuoja smulkių kapiliarų tinklas. Dėl to didžioji širdies dalis išlieka gyvybinga, tačiau kai žmogus aktyviai juda, širdžiai reikia daugiau kraujo. Smulkių kapiliarų tinklas nepajėgus pilnavertiškai aprūpinti krauju. Būtent todėl žmogų užklumpa skausmai", – paaiškino A.Pileckij.

Svarbus technologijų proveržis

Intervencinių kardiologų tikslas yra į pažeistą kraujagyslės dalį įvesti stentą – labai ploną (apie 0,08 mm storio) metalo lydinio tinkluotos struktūros vamzdelį, palaikantį širdies kraujagyslės struktūrą. Tai tampa tikru iššūkiu, kai kraujagyslė būna užakusi arba stipriai susiaurėjusi.

"Norint įvesti stentą, reikalingas kelias, kuris užtikrinamas itin plono – nuo 0,025 iki 0,035 mm diametro – vielutėmis. Kai būna užakusi kraujagyslė, nematome, kur naviguoti – tai itin apsunkina procedūrą, nes vielutę turime įvesti saugiai", – aiškino gydytojas.

Kai atliekama įprasta stentavimo procedūra, dirbama tik su viena kraujagysle, kai atidaroma lėtinė okliuzija, naudojamos dvi kraujagyslės – dažniausiai kirkšnyje ir dešinės rankos rieše.

"Jei dėl užakusios kraujagyslės negalime įeiti įprastu būdu, tai yra pagal kraujo tėkmės kryptį, panaudojame aplinkinius takus. Neretai per kirkšnies kraujagyslę nueiname iki širdies sveikos vainikinės kraujagyslės, per iš jos susidariusį kapiliarų tinklą patenkame į lėtinę okliuziją ir praėjus pažeistą segmentą išeiname per dešinės rankos riešo arteriją. Per tą vientisą kelią, kurį mums užtikrina vielutės, galime atlikti įvairias reikalingas manipuliacijas", – pasakojo gydytojas.

Nors žodis "vielutės" skamba gana paprastai, iš tiesų tai yra aukščiausių medicinos technologijų proveržio rezultatas.

Šios itin plono diametro vielutės yra sudarytos iš daugybės įvairių smulkių komponentų, padengtų skirtingomis, įvairiems poreikiams pritaikytomis medžiagomis. Jų yra sukurta daugiau nei šimtas, o vienos procedūros metu panaudojama nuo 5 iki 15.

Tam, kad procedūra būtų sėkmingesnė, gydytojas turi puikiai išmanyti kiekvienos vielutės ypatumus ir subtilybes.

Sėkmės procentas – itin didelis

A.Pileckij pabrėžė, kad lėtinių okliuzijų atvėrimo procedūra nuo įprastų stentavimo procedūrų skiriasi priemonėmis ir metodikomis. Čia itin didelis dėmesys tenka naujausioms technologijoms ir gydytojo profesionalumui.

Pasak gydytojo, lėtinės okliuzijos terminas pradėtas vartoti 1970 m., atsiradus intervencinei kardiologijai. Tačiau anksčiau sėkmingas užsikimšusių kraujagyslių atvėrimo procentas buvo labai mažas. Tobulėjant technologijoms, daugėjo ir sėkmės atvejų.

Per pastaruosius dešimt metų tobulėjančios technologijos leido gerokai dažniau procedūras baigti sėkmingai. Pasaulyje okliuzijų atvėrimo procedūros sėkmingai baigiasi 90 proc. atvejų.

Prireikia kantrybės

Procedūrai svarbu atrinkti tinkamus pacientus, nes ne visiems šis gydymo metodas yra tinkamas.

Pasak A.Pileckij, nors amžiaus apribojimų nėra, visada būtina pasverti galimą naudą ir riziką, įvertinti galimas komplikacijas ir gretutines ligas.

Vidutinis pacientų, kuriems taikomos lėtinės okliuzijos atvėrimo procedūros, amžius – apie 70 metų, tačiau pasitaiko ir keliomis dešimtimis jaunesnių. Pastariesiems tokios procedūros prireikia dėl ankstyvos ir agresyvios kraujagyslių aterosklerozės.

Lėtinės okliuzijos atvėrimo procedūra galima ir tiems pacientams, kuriems jau anksčiau buvo atlikta širdies kraujagyslių šuntavimo operacija. Ši procedūra neretai trunka apie 3 ar 4 valandas.

Pacientui taikoma vietinė nejautra, tad jam nėra lengva taip ilgai ramiai išgulėti ant nugaros. Tačiau praėjus pusvalandžiui po procedūros pacientas jau gali vaikščioti.

Sulaukė pripažinimo

Klaipėdos jūrininkų ligoninės intervenciniai kardiologai ilgai ir atsakingai ruošėsi lėtinės okliuzijos atvėrimo procedūroms.

Prieš trejus metus jas atlikti padėdavo Artis Kalninas, Rygos rytų universitetinės ligoninės Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos vadovas – pripažintas šios srities specialistas Europoje.

Pernai klaipėdiečiai procedūras pradėjo daryti savarankiškai, tačiau, siekdami geriausių rezultatų, konsultacijoms kviesdavosi pripažintus šios srities specialistus iš visos Europos.

"Visada pravartu, kai šalia yra labiau patyręs profesionalas, galintis patarti ar pasiūlyti racionalesnį sprendimo būdą", – mano A.Pileckij.

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje prieš mėnesį šioms procedūroms pirmą kartą Baltijos šalyse panaudotos naujos modernios priemonės, kurias naudoti teisę turi ne visi centrai.

"Mūsų ligoninė yra antrasis centras, kuriame vienas iš lyderiaujančių šios srities priemonių gamintojų leido naudoti naująsias technologijas. Kitas toks centras yra Skandinavijoje. Didžiąją lėtinės okliuzijos procedūrų sėkmę lemia naujosios technologijos. Šios priemonės užtikrina didesnį procedūrų saugumą ir pagreitina pačios procedūros eigą", – pripažinimu ir galimybėmis džiaugėsi gydytojas.

Planuojama, kad Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriuje per mėnesį bus atliekama po dvi lėtinės okliuzijos atvėrimo procedūras.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Marytė

Marytė portretas
Nėra žodžių, kuriais galėčiau išreikšti dėkingumą gyd.A.Pileckij ,už galimybę gyventi ... .

Vigantas Norvidas

Vigantas Norvidas portretas
Dėkoju daktarui A. Pileckij už galimybę gyventi, mylėti, būti...

Valerijus

Valerijus portretas
Sėkmės !
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių