- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau nei vienas iš penkių suaugusiųjų susiduria su padidėjusiu kraujo spaudimu, arba kitaip – hipertenzija. Nors dažnai žmonės šios ligos nelaiko rimta problema, ji yra vienas iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.
Dėl padidėjusio kraujospūdžio sukeliamų komplikacijų kasmet miršta apie 9,4 mln. pasaulio gyventojų. Deja, klaidingai manoma, kad tai tik vyresnių žmonių problema – pasirodo, su ja ne taip retai susiduria ir jaunuoliai. Ir nors vieni sako, kad ši liga paveldima, o kiti kaltina neteisingą gyvenimo būdą, gydytoja kardiologė dr. Nelli Bičkauskaitė teigia, kad ligos atsiradimo priežastis dažniausiai nėra aiški.
„Visi greičiausiai žinome, jog tam, kad deguonį nešiojantis kraujas pasiektų vidaus organus, širdis jį išstumia tam tikru spaudimu. Optimalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra 120/80, o kai jis didesnis nei 140/90 – būtina susirūpinti. Kraujospūdis – tai kraujo slėgis į kraujagyslių sienelę, didėjantis ir mažėjantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Kai jis per didelis ir nekontroliuojamas – žalojamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pakitimų inkstuose, smegenyse, akyse. Taip didėja insulto ir infarkto rizika. Tad ši iš pažiūros nekalta liga sukelia itin rimtų sveikatos sutrikimų“, – dėsto dr. N. Bičkauskaitė.
Simptomai pajuntami, kai žala nebepataisoma
Hipertenzija skirstoma į pirminę ir antrinę. Anot gydytojos kardiologės, apie 90 proc. atvejų sudaro pirminė hipertenzija, kurios aiškios atsiradimo priežastys nėra nustatytos. Greičiausiai tai įvairių veiksnių poveikio organizmui pasekmė, kurio nei vieno negalima būtų išskirti, kaip pagrindinio. Galimi iš jų: genetinis paveldimumas, hormonų pokyčiai, ir kiti vidiniai organizmo mechanizmai. Tuo tarpu antrinė hipertenzija kyla dėl konkrečių priežasčių: endokrininės sistemos, inkstų ar kitų ligų, alkoholio ar tam tikrų vaistų vartojimo (kontraceptiniai peroraliniai preparatai, steroidiniai hormonai). Tokiu atveju, taikomas specifinis gydymas, tačiau antrinę hipertenziją sudaro apie 5–10 proc. visų atvejų, rašoma pranešime spaudai.
Apie 90 proc. atvejų sudaro pirminė hipertenzija, kurios aiškios atsiradimo priežastys nėra nustatytos.
„Didžiausia problema yra ta, kad dauguma žmonių nežino apie savo padidėjusį kraujospūdį arba priešingai – žino, bet nesigydo, nes nejaučia simptomų. Dažnai arterinė hipertenzija nustatoma rutininių tyrimų metu. Neretai pirmasis ligos požymis, dėl kurio kreipiasi pacientas – tai hipertenzinė krizė. Mat šios ligos pradžioje pacientai jaučiasi pakankamai gerai. Net ir ilgainiui atsirandančius tokius požymius, kaip galvos svaigimas ar skausmas, regėjimo pablogėjimas, pykinimas, kraujavimas iš nosies, žmonės priskiria patiriamam nuovargiui bei stresui. Įvykus hipertenzinei krizei gali būti pastebimi dažnai negrįžtami širdies, inkstų, kraujagyslių, organiniai pažeidimai, sutrinka kraujotaka gyvybiškai svarbiuose organuose“ – konstatuoja dr. N. Bičkauskaitė.
Ligos prevencija
Tad, kaip išvengti tokių ligos padarinių? Kaip patį svarbiausią prevencinį ligos žingsnį, kardiologė išskiria reguliarų spaudimo matavimą. Laiku nustačius padidėjusį kraujospūdį – galima sistemingai gydyti ligą.
„Kiekvienas suaugęs žmogus bent kartą per metus turėtų pasimatuoti arterinį kraujo spaudimą. Ir čia amžius nėra rodiklis, nes priešingai nei daugelis mano, hipertenzija nėra tik vyresnio amžiaus žmonių problema. Taip gali atrodyti todėl, kad vyresnieji dažniau lankosi pas medicinos specialistus, tad jiems dažniau atliekami patikrinimai. Vis tik su liga susiduria net paaugliai. Tiesa, dažnai jauniems žmonėms nustatoma antrinė hipertenzija, tuomet ieškoma gretutinės patologijos, tikrinami inkstai, skydliaukė, kitos organų sistemos“, – aiškina specialistė.
Nustačius padidėjusį kraujospūdį, būtina su gydytoju aptarti gydymo taktiką: ar užteks nemedikamentinių gydymo priemonių, tokių, kaip svorio reguliavimas, fizinio aktyvumo didinimas, žalingų įpročių atsisakymas, suvartojamo alkoholio kiekio mažinimas, dietos koregavimas, ar vis tik būtinas gydymas vaistais. Tik teisingai pasirinkta gydymo eiga gali apsaugoti nuo grėsmingų komplikacijų ir leisti mėgautis pilnaverčiu gyvenimu.
Anot gydytojos kardiologės, bet kokiu atveju susidūrus su liga itin svarbu, kiek įmanoma mažinti neteisingo gyvenimo būdo daromą žalą. Tai liečia mitybą, judėjimą, žalingus įpročius – pakoregavus juos, galima išvengti liūdnų ligos padarinių – insulto, infarkto, inkstų ir širdies nepakankamumo. Žinoma, sąmoningai gyventi turėtume visada – tai gali padėti bent jau atitolinti ligą. Mat kitu atveju, kraujagyslės tampa neelastingos, išsivysto aterosklerozė, o tai daro įtaką tolimesniam kraujo spaudimo didėjimui.
Kalbėdama apie mitybą, Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų gydytoja pabrėžia, kad maitintis reikia pilnavertiškai ir subalansuotai ne tik dėl savęs, bet ir dėl vaikų, kad jie nuo mažens matytų pavyzdį ir įprastų juo sekti. Taip pat patartina vartoti daugiau augalinės ir mažiau gyvulinės kilmės maisto produktų bei druskos. Antsvorį turintiems žmonėms, kenčiantiems nuo padidėjusio kraujo spaudimo, verta žinoti, kad numetus 10 kg svorio, kraujospūdis sumažėja maždaug 5 mmHg.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės2
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba8
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet8
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...