- Sandra Lukošiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Galimybė elektroniniu būdu išreikšti valią gerokai pagausino organų donorų gretas, tačiau Klaipėdos apskrities gyventojai – gana pasyvūs. Pagal išduotų organų donorų kortelių skaičių pajūrio regionas atsiduria vos penktoje vietoje.
Neskuba pritarti
26 746 – tiek Lietuvos gyventojų yra pareiškę sutikimą po mirties tapti organų donorais. Beveik 7 tūkst. gyventojų pritarimą donorystei išreiškė nepakildami nuo kompiuterio. Jie sutikimą užpildė elektroniniu būdu.
Aktyviausi organų donorų palaikytojai yra vilniečiai ir kauniečiai. Trečioje vietoje pagal išduotų organų donorų kortelių skaičių atsiduria Šiaulių apskritis, o ketvirtoje vietoje – Panevėžio apskritis.
Naujausiais Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, iki šių metų balandžio pradžios sutikimą tapti organų donorais išreiškė 2159 Klaipėdos apskrities gyventojai. Pagal šį skaičių mūsų regionas atsiduria penktoje vietoje.
Iš Klaipėdos apskrities gyventojų, pareiškusių sutikimą organų donorystei, yra 1409 moterys ir 750 vyrų.
Klaipėdos miesto gyventojai pasirašė 1361 sutikimą, kad po mirties jų organus ir (ar) audinius (ragenas) būtų galima panaudoti transplantacijai.
Klaipėdos rajono gyventojai yra pasirašę 258 sutikimus, Kretingos rajono gyventojai – 146 sutikimus, Neringos gyventojai – 26, Palangos – 125, Šilutės rajono gyventojai – 178, Skuodo rajono gyventojai – 65 sutikimus.
Vyriausiam – per 80 metų
Kaip ir visoje Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje organų donorystei labiausiai pritaria 18–30 metų jaunimas. Šios amžiaus grupės gyventojai yra pasirašę 1162 sutikimus.
Antroje vietoje atsiduria 31–40 metų gyventojai, pasirašę 543 sutikimus, 41–50 metų gyventojai užpildė 283 prašymus. Nuo 50 iki 60 metų valią pareiškė per šimtą gyventojų. Pusė tiek norinčiųjų atsirado amžiaus grupėje nuo 61 iki 70 metų.
Nuo 71 iki 80 metų gyventojų grupėje pasirašyta 14 sutikimų. Vienam Klaipėdos apskrities gyventojui, panorusiam tapti organų donoru, yra daugiau nei 80 metų.
Vengia kalbėti
Paklausta, kodėl taip mažai Klaipėdos apskrities gyventojų panoro būti organų donorais, Nacionalinio transplantacijos biuro atstovė Loreta Čėsnienė sakė, kad priežasčių gali būti ne viena.
Tačiau skaičiai esą puikiai atspindi vietos regiono žmonių požiūrį į organų donorystę.
L.Čėsnienė spėjo, kad gal vietos žiniasklaida per mažai skiria dėmesio šiai sričiai. Kita priežastis – žmonės vengia kalbėti šia nepatogia tema su artimaisiais.
"Svarbu nebijoti šia subtilia ir, nėra ko slėpti, skaudžia tema pasikalbėti su savo artimaisiais. Šeimos nariams labai svarbu žinoti artimųjų nuomonę šiuo klausimu: ar žmogus sutinka, kad po mirties jo organai būtų atiduoti transplantuoti, ar ne? Tokiu atveju ir donoro kortelių statistika nebėra organų donorystės sėkmę lemiantis veiksnys, nes dažniausiai donorystei tuomet pritaria mirusiojo artimieji", – pasakojo biuro atstovė.
Reaguoja į įvykius
Jau ketverius metus Lietuvoje galioja tvarka, pagal kurią sutikimus organų donorystei galima užpildyti elektroniniu būdu – tokių sutikimų ir gaunama daugiausia.
Pastebima, kad pritariančiųjų organų donorystei visuomet padaugėja po visuomenės susidomėjimo sulaukusių kokių nors įsimintinų su organų donoryste ir transplantacija susijusių įvykių, kai kyla diskusijų spaudoje, radijuje ir televizijoje.
Kai šių metų vasarį parlamentaras Mykolas Majauskas pasiūlė Lietuvoje keisti organų donorystės modelį, taip pat kilo itin didelis visuomenės susidomėjimas. Vos per šešias paskutiniąsias vasario dienas buvo pasirašyti 237 elektroniniai sutikimai.
Kasmet didelio atgarsio sulaukia ir spalį rengiamos Donorystės dienos, taip pat – padėkos renginys ir žvakučių degimo akcija organų donorams atminti.
Rekordiškai daug – net 612 – elektroninių sutikimų per vieną mėnesį buvo pasirašyta praėjusių metų spalį, kai I.Matijošaitienės fondas Vilniuje ir Kaune surengė performansą "Mirštu, kaip noriu gyventi", o Lietuvos asociacija "Gyvastis" miestų aikštėse uždegė padėkos žvakutes donorams.
Kai 2015 m. kovą iš Prancūzijos buvo atskraidinta donoro širdelė vienerių metų lietuvaitei Estrėjai, buvo gauti 133 sutikimai. Kai 2014 m. liepą Vilniuje buvo surengtos Europos žmonių su transplantuotais plaučiais ir širdimis žaidynės, buvo gautas 181 elektroninis sutikimas.
Šiuo metu Lietuvoje daugiausia laukia inksto – 158, ragenos – 102, kamieninių kraujo donoro ląstelių – 95, kepenų – 71.
Organų donorystės statistika
95 proc. donorų sutinka dovanoti visus tinkamus organus
65 proc. pasirašiusių sutikimą dėl donorystės yra moterys
113 Lietuvos gyventojų nesutinka dovanoti savo organų
Mirė 421 žmogus, kuris buvo užpildęs prašymą dėl organų donorystės
14 gyventojų, pritariančių organų donorystei, yra daugiau nei 80 metų
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms2
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas5
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...