- Darius Sėlenis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau penkiose vasaros olimpiadose dirbęs Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas Dalius Barkauskas konstatuoja: Londone dalyvavę sportininkai sveikatos problemų beveik neturėjo.
Krepšininkai – atskiroje virtuvėje
– Kokiems Lietuvos sportininkų rezultatams sekmadienį Londone pasibaigusiose olimpinėse žaidynėse įtakos galėjo turėti traumos ar nedideli susižeidimai?
– Jeigu sportininkui ką nors skauda, tempia, laužia, maudžia, tai jau turi įtakos rezultatui. Pavyzdžiui, sprinteriui vos traumavus užpakalinius šlaunies raumenis, varžybos baigtos, nes reikia maksimalios amplitudės, maksimalaus greičio.
Laimė, šioje olimpiadoje lietuviams didelių sveikatos problemų nekilo. Viską susitvarkėme iki išvykstant į Londoną.
– Vis dėlto mikrotraumų, sveikatos sutrikimų per kelias savaites, juolab kad olimpiadoje dalyvavo 62 sportininkai, netrūko. Dėl traumos vienerias rungtynes praleido Jonas Mačiulis, negalavo Jonas Valančiūnas?
– Daugiausia dirbau su lengvaatlečiais, imtynininkais. Krepšininkų – atskira virtuvė, jie turi savo medikus, masažuotojus, todėl į jų darbą nesikišame.
Žinoma, kai kurių niuansų buvo, tačiau kalbėti apie konkrečių sportininkų sveikatą negaliu, tam reikia jų leidimo.
Sunkiausiai buvo Sidnėjuje
– O visiems matytas bronzos medalį iškovojusio Aleksandro Kazakevičiaus atvejis, kai dėl patinusios akies olimpietis buvo netgi pavadintas filmo „Rokis“ herojaus vardu?
– Tuomet buvau salėje ir viską sprendėme tiesiogiai. Per varžybas negalėjome gydyti kraujosruvos, nes šalinant audiniuose susikaupusį kraują, prasidėtų kraujavimas. Todėl sutvarstėme pažeistą voką, kad galėtų šiek tiek matyti. Deja, po antrojo sumušimo jis viena akimi beveik nematė.
– Prieš jo kovą dėl medalio nebuvo kalbos, kad rizikuoti neverta?
– Kitą dieną nuėjome pas oftalmologus. Jie įvertino akispūdį, akies obuolį, kraujagysles. Pažeidimo nebuvo, patinimas pamažu mažėjo, todėl invazijos ar juolab operacijos, neprireikė.
– Daliau, jūs dirbote jau penktose vasaros olimpinėse žaidynėse. Ar jos skyrėsi nuo kitų?
– Šita olimpiada, kaip ir vylėmės, buvo pati ramiausia ir problemų kilo mažiausiai.
– Galbūt daugėja kokio nors tipo traumų ar susirgimų?
– Statistika labai panaši ir ryškių tendencijų nėra. Kadangi šios žaidynės vyko Europoje, mūsų sportininkams, kaip ir kitiems europiečiams, nereikėjo aklimatizuotis, todėl buvo lengviau. Mažiau peršalimų, mažų susirgimų, kurie būdingi, pasikeitus žemynui, klimatui, laiko juostai.
– Kokioje olimpiadoje, ar, net tiksliau, žemyne, buvo daugiausia darbo? Azijoje – Pekine, Australijoje – Sidnėjuje, JAV – Atlantoje?
– Sidnėjuje, Australijoje. Tuomet dėl traumos žaidynėse negalėjo dalyvauti septynkovininkė Remigija Nazarovienė. Įtakos turi kultūriniai skirtumai, klimatas, laiko juosta. Bet problemiškiausia buvo Australijoje, nes žaidynės vyko už pusiaujo, kur ne tik kita klimato juosta, bet ir metų laikas.
Moterims uždraustų trišuolius
– Liaudyje plačiai kalbama apie juodaodžių atletų fizinius duomenis, kurie pranoksta azijiečių, baltaodžių. Ar skirtingų rasių žmonės dažniau patiria ir skirtingas traumas?
– Ne. Tiesa, yra kraujagyslių sistemos ar širdies veiklos ypatybių. Kas baltaodžiui yra norma, juodaodžiui gali būti traktuojama kaip patologija ir atvirkščiai. Bet patiriamoms traumoms tai neturi jokios įtakos.
– Pastaraisiais metais moterys vis labiau lyginasi su vyrais. Gražiosios lyties atstoves vis rečiau vadina silpnąja lytimi. Ar tarp sportininkų lyčių pastebėta kokių niuansų patiriant traumas?
– Moterys yra ištvermingesnės. Kiekvienoje olimpiadoje atsiranda fenomenų ar asmenybių, kaip, pavyzdžiui, pirmą kartą dalyvavusi suaugusiųjų varžybose Rūta Meilutytė iškart užlipo ant aukščiausios garbės pakylos.
Didelių ypatumų dėl vyrų ir moterų patiriamų traumų nėra. Tiesa, moterims žaidybinio sporto šakose yra didelė tikimybė patirti kelio sąnarių traumas, nes moterų sąnarių lankstumas didesnis. Ypač dažnai kelio sąnario traumas patiria rankininkės.
– Jei tai priklausytų nuo jūsų, kokį sportą uždraustumėte vyrams ar moterims?
– Vyrai gerokai primityvesni, tad ko nors ypatingo nėra. Jei būtų mano valia, moterims uždrausčiau sunkumų kilnojimą ir trišuolius.
– Dėl sunkiosios atletikos ar dėl moterų bokso nesistebėčiau, bet – trišuoliai?
– Dailioji lytis sukurta gimdyti vaikus, o pasirinkus šią sporto šaką mažasis dubuo labai pažeidžiamas. Kam to reikia? Moterims, besistengiančioms tapti „vyrais“, atsiranda daugiau dvasinių, emocinių ir sveikatos problemų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės1
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba7
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet8
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...